Gamintojai į dešras kiša surogatus, nes rusai mėsos neįperka

„Daktariška“ dešra, sardelės ir kiti mėsos produktai rusų visada būdavo mėgiami. Tačiau nuo krizės pradžios rusai buvo priversti keisti kulinarinius įpročius. „Rosstat“ (Rusijos valstybės statistikos tarnybos) duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Rusijoje dešrų pagaminama 5,4 proc. mažiau, nei kad buvo tuo pačiu 2014-ųjų periodu.

Šiandien rusus daugiausia domina prastesnės kokybės ir mažesnių kainų gaminiai, o kokybiškų produktų perkama gerokai mažiau.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Šiandien rusus daugiausia domina prastesnės kokybės ir mažesnių kainų gaminiai, o kokybiškų produktų perkama gerokai mažiau.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 27, 2015, 3:44 PM, atnaujinta Oct 7, 2017, 12:42 PM

Gamybos apimčių smukimo priežastis labai paprasta – susitraukė produkcijos paklausa.

Atlikta sociologinė apklausa parodė, kad du trečdaliai rusų ėmė taupyti. Tą juos privertė daryti per pastarąjį pusmetį pakilusios kainos. Kai kurie rusai dalies anksčiau įprastų pirkinių apskritai atsisakė.

Kad sumažino išlaidas maistui, teigė 76 proc. respondentų, 80 proc. nebe tiek išleidžia brangiems mėsos produktams.

Tai, kad keičiasi vartojimo struktūra, patvirtina ir ekspertai: šiandien rusus daugiausia domina prastesnės kokybės ir mažesnių kainų gaminiai iš perdirbti skirtų galvijų produktų.

„INFOLine“ duomenys teigia, kad įdarytų, o taip pat rūkytų dešrų gamyba pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 8 proc., o dešros gaminių iš termiškai apdorotų ingredientų – paštetai, kepeninės ir panašiai – išaugo 9 procentais.

Tad gamintojai stengiasi taikytis prie pirkėjų galimybių, todėl jiems siūlo pigius virtos dešros, dešrelių ir kepeninės gaminius.

Importavo 97 proc. mažiau

Embargas mėsos gaminiams sumažino asortimentą ir pakėlė kainas.

Iš tolimojo užsienio į Rusiją dešros gaminių importas 2015-ųjų sausį-balandį tebuvo 0,1 tūkst. tonų. Tai – 97,1 proc. mažiau nei prieš metus.

„Iš lentynų dingo kokybiškiausia Italijos ir Ispanijos gamintojų produkcija. Visa kita importinė „nesankcionuota“ produkcija pabrango ir dėl euro, ir dėl bendro deficito“, – pasakojo kompanijos „Ze Bir“ bendrasavininkis Aleksandras Endovinas.

Dingusi konkurencija iš mėsos produkcijos gamintojų Europoje – į naudą gamintojams Rusijoje. Šie greitai užėmė laisvą šalto rūkymo delikatesų ir dešrų nišą.

Iš kitos pusės, embargas mėsai privertė ieškoti kitų mėsos tiekėjų, sudėlioti naujas logistikos sistemas ir panašiai. Visa tai mėsos produkciją, priklausomai nuo jos tipo, pabrangino apie 40 procentų, skaičiuoja mėsos perdirbimo įmonės „Ruskij sort“ vykdomoji direktorė Jelena Šilina.

Su jautiena – liūdni popieriai

Jei auginant kiaules rusų ūkininkams pavyko kompensuoti importuojamos mėsos netekimus, tai su jautiena situacija kur kas prastesnė. Tam, kad bandos išaugtų, reikia laiko, o veisimui reikia ir specialistų žinių.

Užsivėrus europietiškoms rinkoms, daugelis jautienos perdirbėjų žaliavos ėmė dairytis kitur, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje.

Tačiau brangsta ne tik jautiena, bet ir kitų rūšių mėsa. Kilogramas kiaulienos nuo pernai metų pabrango nuo 120 rublių (1,68 euro) iki 169 rublių (2,36 euro), vištiena – nuo 62 (0,87 euro) iki 98,4 rublio (1,37 euro). Teigiama, jog paukštienos paklausa rinkoje stipriai išaugo, todėl jos stinga, o tai savaime kelia kainas.

Yra mėsos cechų, kurie anksčiau importuodavo apie 70 proc. žaliavos, o paskelbus embargą viskas apsivertė aukštyn kojomis – 70 proc. produkcijos paimama iš vietos gamintojų. Tiesa, kainos dėl to nenukrito.

Kuo pigiau, tuo geriau

Atėjus sunkmečiui, kiekvienas gamintojas rinkosi savo išgyvenimo strategiją: vieni susimažino maržą, kiti pakeitė produkcijos svorį, treti – į blogąją pusę produkto receptūrą, pridėdami daugiau pigios žaliavos.

Pavyzdžiui, koncernas „Atria Rossija“ netgi paleido pigesnės produkcijos seriją, pagamintą iš paukštienos.

Kiti gamintojai labiau linkę koreguoti jau pirkėjų pamėgtų gaminių receptūras: jautiena virsta kiauliena ar netgi paukštiena.

Vis dažniau parduotuvių lentynose galima aptikti ir surogatų. Apie tai, jog daugiausia padirbinių – dešrų segmente – ne naujiena. „Kai kurie mėsos pramonės atstovai, gaminantys aromatingą ir skanų mitalą žmonėms, o ne gastronominę produkciją, akivaizdžiai suprastino kokybę, o kainas tuo pačiu pakėlė“, – teigia maisto produktų specialistas Andrejus Kuspicas.

Kalbama apie tokius produktus, kaip baltymų stabilizatorius, soja, karageninas ir panašiai. „Čia jau viskas – technologų rankose“, – priduria A.Kuspicas.

Štai kodėl pirkėjui išaugusios kainos stipriai nebado akių ir neskauda širdies. Tiesa, kol nepradeda skaityti smulkiomis raidėmis surašytos produktų sudėties.

Be kita ko, falsifikuojama ne tik produkto sudėtis, bet ir informacija apie ją: nutylima tai, ko nenorima pasakyti, arba ant pakuotės pavaizduojami raguočiai ar kiaulės, nors pagrindinis ingredientas – visai ne mėsa.

Parengta pagal lenta.ru.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.