„Deltuvos“ varžytynių grėsmė tolsta – jūrininkai atgauna pinigus

Vasarą areštuoto Lietuvos jūrų laivininkystės (LJL) laivo „Deltuva“ įgula jau atgauna uždirbtus pinigus, o laivo varžytynių grėsmė tolsta.

Dar prieš porą mėnesių „Deltuvos“ varžytynės atrodė neišvengiamos.<br>A.Pilaitienės nuotr.
Dar prieš porą mėnesių „Deltuvos“ varžytynės atrodė neišvengiamos.<br>A.Pilaitienės nuotr.
Dar prieš porą mėnesių „Deltuvos“ varžytynės atrodė neišvengiamos.<br>A.Pilaitienės nuotr.
Dar prieš porą mėnesių „Deltuvos“ varžytynės atrodė neišvengiamos.<br>A.Pilaitienės nuotr.
Laivybos teisės ekspertė, advokatų kontoros AVERUS partnerė Regina Derkintytė-Kaupienė.
Laivybos teisės ekspertė, advokatų kontoros AVERUS partnerė Regina Derkintytė-Kaupienė.
Klaipėdos antstolė Vida Daugirdienė.
Klaipėdos antstolė Vida Daugirdienė.
Daugiau nuotraukų (4)

lrytas.lt

2015-11-10 09:20, atnaujinta 2017-10-05 01:43

„Dar prieš porą mėnesių padėtis buvo tokia, kad varžytynės atrodė neišvengiamos. Dabar, kai daugumai jūrininkų jau esame grąžinę priteistus atlyginimus, manau, jų tikimybė minimali“, – sakė Lietuvos jūrų laivininkystės skolas jūrininkams išieškanti Klaipėdos antstolė Vida Daugirdienė.

Antstolė mano, kad nebuvo kitų galimybių padengti atlyginimų skolas.

Pagal Civilinio proceso kodekso normas laivą buvo privalu sulaikyti ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, nes prievolė gera valia nebuvo vykdoma.

„Rugpjūčio 21-osios patvarkymas neišleisti laivo iš Klaipėdos uosto priimtas visapusiškai įvertinus situaciją ir nustačius, kad kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, LJL neturi.

Areštuotose bendrovės sąskaitose pinigų nebuvo, kitos transporto priemonės buvo areštuotos anksčiau ir jų vertės nepakako ieškiniams užtikrinti. Įmonės prašymas leisti laivui laisvai išplaukti iš uosto nebuvo pagrįstas realiomis garantijomis, o algų skolos žmonėms susikaupė būtent tuo metu, kai laivas dirbo iki arešto“, – sakė V.Daugirdienė.

Antstolės V.Daugirdienės kontoroje šiuo metu vykdomas atlyginimų išieškojimas 26 jūrininkams. Dar keletas jų kreipėsi į kitas uostamiesčio antstolių kontoras. Bendra jūrininkų pateiktų reikalavimų suma gana didelė – apie 225 370 eurų.

„Būdama įsitikinusi, kad būtų neteisinga išleisti areštuotą laivą iš uosto, neturint kitos galimybės išieškoti, to ir nedariau. Tai buvo vienintelė galimybė užtikrinti, kad jūrininkai, kurie daugiau kaip pusmetį buvo negavę atlyginimo už darbą laive, galų gale turėtų realų rezultatą – uždirbtus pinigus savo sąskaitose. Jei laivas būtų išplaukęs iš uosto, jis galėjo nesugrįžti“, – pabrėžė antstolė.

LJL vadovas Sigitas Dobilinskas situaciją mato kitaip. Jo teigimu, antstoliai panaudojo nors ir teisėtą, bet perteklinę jėgą, kad bendrovė būtų labiau sukalbama. Areštavus laivą, jis negalėjo dirbti. Dėl to išaugo įsiskolinimai jūrininkams. Kebli situacija ir dėl kitų laivų.

Jis tikino, kad atlyginimai jūrininkams buvo išmokėti, nes paskolą suteikė „Lietuvos geležinkeliai“, dirbo kiti laivai.

Jūrininkams juos ginanti konvencija – staigmena

Pagal 1993 m. Tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų jūrininkų pateikti reikalavimai tenkinami prioritetine tvarka. Atlyginimai laivo kapitonui ir kitiems įgulos nariams užtikrinami jūriniu suvaržymu, turinčiu pirmenybę prieš visus kitus išieškotojų reikalavimus, įskaitant įregistruotą įkeitimą ar hipoteką.

Šiuo metu rezerve esantis „Deltuvos“ jūrininkas Nikolajus Janovas įsitikinęs, kad be advokatų ir antstolių pagalbos jūreiviai atlyginimų nebūtų atgavę.

„Man bendrovė buvo skolinga apie 12 tūkst. eurų, pusę sumos antstolė jau išieškojo. Šita skola susidarė daugiau negu per pusę metų. Algos pradėjo vėluoti prieš metus, jas kažkaip dar mokėdavo, nors ir pavėluotai, o vėliau mokėjimai nutrūko. Mano kolegos, kurie nesikreipė į antstolę ir į advokatus, iki šiol nė cento negavo. Aiškinosi su pačia bendrove, bet jiems buvo pasakyta, kad pinigų nėra ir nebus“, – kalbėjo N.Janovas.

Pasak jo, anksčiau darbdavio atstovai jūrininkams sakė, kad jei pastarieji kreipsis į antstolę ar advokatus, darbuotojams teks sėdėti rezerve ir pamiršti darbą jūroje. Taip pat buvo aiškinama, kad laivas įkeistas bankui ir žmonės nieko negaus. Apie jokias konvencijas darbuotojai iš pradžių net nežinojo.

Laivo sulaikymas dėl nesumokėtų algų – ne precedentas

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža patvirtina, kad laivų savininkų skolų išieškojimas yra specifinis ir natūralu, kad be teisininkų pagalbos jūrininkams apsiginti sunku. Todėl LJS ir ėmėsi atstovauti savo nariams bei dengia jų teisines išlaidas.

Lietuvos laivas dėl atlyginimų jūrininkams mūsų valstybės teritorijoje sulaikytas pirmą kartą, tačiau pasaulyje tokia praktika įprasta.

„Prieš kurį laiką vienas žvejybinis laivas, plaukiojęs su Lietuvos vėliava, taip pat dėl atlyginimų įgulai nemokėjimo buvo sulaikytas Kanadoje.

Laivą teko parduoti iš varžytynių, jis nukeliavo į metalo laužą. LJL motorlaivis „Venta“ šiemet buvo sulaikytas JAV Filadelfijos uoste. Jo įgulai algos išmokėtos nedelsiant. Mat pagal JAV teisę išieškojimo procedūros daug greitesnės ir varžytynių grėsmė buvo per didelė, kad laivo savininkai delstų“, – pasakojo jis.

P. Bekėža tvirtina, kad politikams, užuot tuščiai kalbant apie LJL gelbėjimą, derėtų susirūpinti nacionalinių įstatymų suderinimu su 1993 gegužės 6 d. Ženevos konvencijos nuostatomis.

Konvenciją Lietuva ratifikavo 2007-aisiais, bet Civilinio proceso kodeksas ir Prekybinės laivybos įstatymas iki šiol nesuteikia Konvencijoje įtvirtintos pirmenybės jūrininkų reikalavimams. Tai kelia papildomų ginčų, nors konvencijos galia neabejotinai aukštesnė. Pagal konvenciją net įmonei bankrutavus laivo darbuotojų reikalavimus reikia tenkinti pirmiausia.

„Apmaudu, kad mūsų valstybė, valdanti 56,67 proc. LJL akcijų, taip nesirūpina savo darbuotojais – jūrininkais – kurie, ypač po nepriklausomybės atkūrimo, savo darbu įnešdavo didžiausią įnašą į valstybės biudžetą. Įstatymai nesureguliuoti, ilgalaikė nacionalinės jūrų laivybos programa niekaip neparuošiama ir nepatvirtinama. Tai nenormalu. Juk Lietuva – jūrinė valstybė“, – sako Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas.

Jo žodžiais, jei situacija nepagerės, greitai pradės suktis antrasis ieškinių ratas – LJL jūrininkams neišmokėti atlyginimai už rugpjūtį ir rugsėjį.

Reaguoti teko operatyviai

Laivybos teisės ekspertė, advokatų kontoros AVERUS partnerė Regina Derkintytė-Kaupienė sako, kad Darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimais jūrininkams priteistos nuo 5 tūkst. iki 21 tūkst. eurų išmokos, susijusios su darbo santykiais.

„Darbo užmokestis yra pagrindinis ir kone vienintelis jūrininkų pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgiant į tai, kad atlyginimo jie negavo jau ilgą laiką ir visiškai nebeturėjo lėšų pragyventi, buvo itin svarbu, kad pasirinktas antstolis veiktų aktyviai ir efektyviai.

Antstolė V. Daugirdienė dirbo efektyviai – nepaisant rezonansinio bylos pobūdžio, įvairiapusio spaudimo, žiniasklaidos dėmesio, aktyviai ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad įsiteisėję sprendimai būtų operatyviai ir tinkamai įvykdyti“, – teigė advokatė.

Pasak R. Derkintytės-Kaupienės, LJL bando įrodinėti, kad laivo areštas neatitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principų, kadangi laivas neturi galimybės dirbti, gauti pajamų ir iš jų atsiskaityti su jūrininkais. Tačiau iki šiol lieka nepaneigtas jūrininkų argumentas, kad dar iki „Deltuvos“ arešto laivas turėjo galimybę dirbti ir uždirbti, bet iš gautų pajamų išieškotojams nebuvo sumokėtas nė centas.

Todėl ir antstolės patvarkymo dėl laivo arešto priėmimo metu nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad, „Deltuvai“ išplaukus į reisą, būtų generuojamas pakankamas pajamų srautas ir situacija kaip nors pasikeistų.

Darbuotojus, kurie negauna darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, advokatė ragina nebijoti ginti savo teisių ir kreiptis į atitinkamas institucijas dėl jiems priklausančių išmokų priteisimo.

Darbdaviams nevykdant įsiteisėjusių sprendimų geranoriškai reikėtų drąsiai kreiptis į antstolius, kol dar nevėlu, kol jų darbdavys dar turi bent kažkokio turto ar lėšų, iš kurių sprendimai gali būti realiai įvykdyti. Pagal Lietuvos įstatymus įsiteisėję sprendimai gali būti pateikiami vykdyti penkerius metus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.