Pakeitimai suformuluoti neaiškiai
L.Vilimas tvirtina, jog labai gaila ir netgi gėda, kad tokios iniciatyvos, neparemtos jokiais argumentais, priimamos.
„Nors kalbame apie vieną pasiūlymą, – draudimą dirbti švenčių dienomis – antradienį Seimas apsisprendė dėl dar penkių pasiūlymų, kurie tiesiogiai paveikia prekybos, vartotojų ir tiekėjų interesus. Jie mažų mažiausiai absurdiški. Tiek Seimo, tiek mūsų, įmonių, teisininkai net nesupranta, kas juose parašyta“, – LRT radijui sako L.Vilimas.
Jis priduria besitikintis, kad po didesnių diskusijų Seimo nariai pakeis nuomonę ir šiems pakeitimams nepritars. „Mes ketiname susitikti su frakcijų atstovais. Sakydamas „mes“, turiu omenyje ir įmonių vadovus, jeigu to reikės. Jie aiškiai gali pasakyti, kokias pasekmes turės pasiūlymai“, – teigia L.Vilimas.
Anot jo, visi antradienį priimti pasiūlymai yra suformuluoti neaiškiai. L.Vilimo tvirtinimu, pasiūlyme nurodoma, jog prekybos tinklams draudžiama susitarti su tiekėjais, kad šie dirbtų švenčių dienomis.
„Nekalbama apie darbo laiką prekybos vietoje. Darbo laikas reglamentuojamas Darbo kodekse. Šis įstatymas reglamentuoja prekybininkų ir tiekėjų santykius. Straipsnis, kuriame įrašytas draudimas dirbti švenčių dienomis, nurodo, ko prekybininkai negali nustatyti tiekėjams“, – aiškina L.Vilimas.
Turėtų švęsti
B.Vėsaitė sutinka, kad B.Pauža, įregistruodamas siūlymą, galėjo suklysti, tačiau prideda, kad tai yra lengvai pataisoma. „Pritariu, kad galbūt B.Pauža suklydo, bet, man atrodo, tai yra pataisoma. Kadangi Ekonomikos komitetas yra pagrindinis, mes labai lengvai pataisysime ir priimtą nuostatą patobulinsime. Žinau, kad tikrai galėsime sutvarkyti įstatymo projektą. Seimas ne veltui pritarė būtent tokiems pakeitimams“, – sako B.Vėsaitė.
Ji įsitikinusi, kad, Lietuvoje mažėjant žmonių, prekybininkai nori išlaikyti ar net padidinti savo pelnus, tačiau tvirtina, jog spaudimas tiekėjams yra nepriimtinas. „Spaudimas tiekėjams ir žemiausiai grandžiai – pienininkams, grūdininkams – tikrai per žiaurus. Manau, kad jis turės ilgalaikes pasekmes, nes žmonės stengsis atsikratyti melžiamų karvių. Seimo nariai buvo pikti ir dėl to pritarė toms pataisoms, kurios, nesakyčiau, kad yra tobulos. Manau, kad patobulinus galėtume rasti gerą sprendimą“, – tvirtina Seimo narė.
Jos nuomone, prekybos centrai šiuo metu yra tvirtesnės pozicijos nei tiekėjai, todėl priverstiniai patikrinimai, kuriuos atliktų Konkurencijos taryba, antkainių ribojimas, anot B.Vėsaitės, būtų naudingas žemdirbiams ir perdirbėjams. „Tikrai nereikia pulti į isteriją. Pataisysime. Dėl švenčių dienų, manyčiau, kad žmonės turėtų švęsti, o ne Kalėdas ar Velykas leisti gaudami minimalų atlyginimą“, – teigia B.Vėsaitė.
Ji pritaria, kad taisyti derėtų Darbo kodeksą, tačiau priduria, kad tokie jos pačios pasiūlymai nebuvo priimti, o ir šiame įstatyme įtvirtintos pataisos veiktų efektyviai. „Prekybos centruose taip pat dirba žmonės. Jie taip pat norėtų pabūti su savo šeimomis. Lietuvos žmonės mažiau nevalgo – jie vis tiek išpirks prekes kitomis dienomis, iš anksto pasiruoš, jei žinos, kad švenčių dienomis didieji prekybos centrai nedirbs. Atsirastų galimybės dirbti mažesnėms parduotuvėms, kurios yra gyvenamuose kvartaluose“, – sako B.Vėsaitė.
Didiesiems pakeitimai negaliotų
L.Vilimas tikina besistebintis tokiais socialdemokratų atstovės pareiškimas. „Man keista klausytis socialdemokratų atstovės, ginančios projektą, kuris panaikintų nemažai darbo vietų, sumažintų pajamų į valstybės biudžetą iš pridėtinės vertės mokesčio, akcizų ir gyventojų pajamų mokesčio“, – sako L.Vilimas.
B.Vėsaitė pabrėžia, kad kalbama apie didelę rinkos galią turinčias mažmenines prekybos įmones. „Cituoju: iš visų Lietuvos Respublikoje valdomų parduotuvių, bent 20 parduotuvių yra ne mažesnių kaip 400 kv. m ploto. Tai yra Vyriausybės įstatymo projektas“, – pabrėžia Seimo narė. Ji argumentuoja, kad įstatymas priimamas tam, kad didieji prekybos centrai, pavyzdžiui, „Akropolis“, švenčių dienomis nedirbtų.
„Akropoliui“ netaikomas šis įstatymas. Jis taikomas prekybos tinklams „Maxima“, „Rimi“, „Iki“ ir „Norfa“. Prekybos centrams „Akropolis“, „Panorama“ ir panašiems net negalioja šis įstatymas“, – akcentuoja L.Vilimas.
Jo tvirtinimu, Vyriausybės išvadoje nurodoma, kad pataisoms nėra pritarta. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius skaičiuoja, kad tokių pakeitimų priėmimas gali kainuoti dešimtis milijonų eurų, nesurinktų į biudžetą, ir tūkstančius darbo vietų.
Pritaria, bet iš dalies
Seimas nusiteikęs uždrausti prekybininkams dirbti per Velykas, Kalėdas, sausio 1-ąją, Vasario 16-ąją, gegužės 1-ąją, birželio 24-ąją bei kitomis švenčių dienomis, kurių per metus paprastai būna 15-ka.
Bendrovė „Norfos mažmena“ pritaria siūlymui drausti prekybininkams dirbti per Velykas, Kalėdas ir sausio 1-ąją, tačiau nepritaria darbo ribojimui kitomis švenčių dienomis, kurių per metus būna gana daug.
„Kai kurie apribojimai būtų sveikintini, nes šventės neturėtų aplenkti ir prekybos sektoriaus darbuotojų. Kita vertus, draudimų ribos turėtų būti protingos, nes dirbti reikia, o gyvenimas nėra vien šventė“, – sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Pernai gruodžio 25 d. sutrumpintu darbo laiku dirbo kiek daugiau nei trečdalis prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvių, o sausio 1-ąją – tik 3 „Norfa“ prekybos centrai.
Pasak D.Ryliškio, „Norfa“ jau prieš kelis metus siūlė didiesiems konkurentams ir asocijuotoms prekybininkų struktūroms susitarti ir iš viso nedirbti per didžiąsiais šventes, tačiau susitarimo pasiekti nepavyko.
