Geriausiųjų penketuke
„Vieniems ruduo – derliaus nuėmimo, kitiems – pasiektų rezultatų įvertinimo metas. Ankstesnio projekto RAIN-1 rezultatas – plačiajuosčio ryšio tinklas – įgyvendinant RAIN-2 buvo praplėstas ne vienu tūkstančiu kilometrų. Lietuvoje nutiestų kabelių ilgis gali būti tapatinamas su atstumu nuo Vilniaus iki Barselonos ir atgal. Tačiau mums svarbūs ne tiek kabelių kilometrai, kiek prie tinklo prijungti šimtai gyvenviečių, kurios galės naudotis internetu“, – lapkričio 16-ąją apdovanojimų ceremonijoje Briuselyje sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Europos plačiajuosčio ryšio konkursas vyko pirmą kartą. Jame dalyvavo ir į geriausiųjų penketuką pretendavo 48 projektai iš 17 Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Projektai apėmė įvairių rūšių technologijas ir buvo įvairaus masto – nuo nacionalinių iki mažų kaimo bendruomenių projektų. Juos vertino tarptautinė plačiajuosčio ryšio, telekomunikacijų, sistemų mokslo, ekonomikos ir vadybos ekspertų komisija.
Socialinio ir ekonominio poveikio bei prieinamumo kategorijoje geriausiu pripažintas Lietuvos strateginis projektas RAIN-2 – tai antras nacionalinio projekto, skirto nutiesti plačiajuosčio ryšio tinklą Lietuvoje, etapas.
Projekto RAIN-1 įgyvendinimo metu, gavus ES struktūrinių fondų paramą, nutiestas plačiajuosčio ryšio tinklas kaimo vietovių administraciniuose centruose, o RAIN-2 šį tinklą leido papildyti daugiau kaip 5,7 tūkst. km beveik tūkstantyje kaimo vietovių.
Kitose keturiose konkurso nominacijose nugalėjo Vokietija, Nyderlandai, Ispanija ir Švedija.
Vokietijos projektas „Breitband Nordhessen“ pripažintas geriausiu išlaidų mažinimo ir bendrų investicijų kategorijoje. Nyderlandų projektas „CAI Harderwijk“ apdovanotas kaip geriausias atvirosios prieigos ir konkurencijos kategorijoje. Ispanijos projektas „guifi.net“ pripažintas geriausiu novatoriško finansavimo, verslo ir investicijų modeliu. Švedijos projektas „Stokab“ apdovanotas įvertinus jo veiksmingumą ateityje ir paslaugų kokybę.
Lyderė Europoje
Susisiekimo ministerija kartu su VšĮ „Plačiajuostis internetas“, kuri aktyviai veikia ir didmeninėje plačiajuosčio ryšio rinkoje, projekto RAIN-2 įgyvendinimą pradėjo 2009 m. gruodį ir baigė šį rudenį.
Per tą laiką sukurta infrastruktūra tapo pasiekiama apie 700 tūkst. gyventojų, o skaičiuojant bendrai su įgyvendintu pirmuoju RAIN projektu – apie milijoną.
Prie šių rezultatų prisidėjo ir bendradarbiavimas su operatoriais, kurie naudoja apie 2930 RAIN tinklo paslaugų.
Net 51 ryšio operatorius teikia paslaugas savo klientams naudodamasis RAIN infrastruktūra. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybėje paslaugas RAIN tinklu teikia 15 operatorių.
Šiuo metu Lietuvoje plačiajuosčio interneto planai – pigiausi ES (vidutiniškai 11 eurų per mėnesį, sparta – nuo 30 Mb/s iki 100 Mb/s).
Pasak susisiekimo ministro R.Sinkevičiaus, įgyvendinti RAIN projektai akivaizdžiai pagerino mūsų šalies statistinius naudojimosi internetu rodiklius.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalies namų ūkių, turinčių kompiuterį ir plačiajuosčio interneto prieigą, skaičius kaimiškosiose vietovėse per pastarąjį dešimtmetį išaugo daugiau kaip 12 kartų. Per tą laiką vidutinis interneto greitis padidėjo net 45 kartus.
2006 m. vos 4,9 proc. kaimiškųjų vietovių namų ūkių turėjo kompiuterį ir naudojosi plačiajuosčiu ryšiu, o 2015-aisiais jų yra jau 58,4 proc. (iš viso miestuose ir kaimiškosiose gyvenvietėse šis skaičius 2006-aisiais siekė 19,4 proc., dabar jis padidėjęs iki 66,1 proc.).
Visa tai lėmė, kad pagal plačiajuosčio interneto šviesolaidėmis ryšio linijomis skvarbą Lietuva užėmė aštuntą vietą pasaulyje ir tapo lydere Europoje.
Valstybės instrumentas
RAIN tinklas yra magistralinė ryšio infrastruktūra, jungianti tinklo infrastruktūros objektus: bokštus, laidinio interneto stotis ir kitus taškus, prie kurių prisijungę ryšio operatoriai gali pasiekti klientus ir teikti jiems interneto ir televizijos paslaugas.
RAIN tinklo infrastruktūra nėra skirta prisijungti galutiniams vartotojams. Kitaip tariant, ji nėra įrengiama „paskutinės mylios“ galutiniam vartotojui principu.
„Atsižvelgiant į skirtą finansavimą, buvo pasirinktas optimalus sprendimas – sukurti sąlygas gauti šias paslaugas kuo didesniam vartotojų skaičiui. Tuo atveju, jeigu būtų kuriama infrastruktūra iki pat galutinio vartotojo, investicijos kaimiškosiose vietovėse siektų milijonus eurų ir prieš tai vis tiek turėtų būti įrengta magistralinė infrastruktūra – būtent tokį pirmąjį žingsnį ir žengė valstybė, įgyvendindama RAIN projektą“, – teigė ministras R. Sinkevičius.
Ryškus valstybės indėlis šioje srityje pastebimas jau nuo 2005 m., kai pasinaudojant 2004–2006 m. ir 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų parama buvo pradėta kurti RAIN infrastruktūra. Šio indėlio principas – infrastruktūra kuriama tik tose vietose, kur privatūs operatoriai jos neturi ir neketina kurti, taip skatinant efektyvią privačių operatorių konkurenciją plačiajuosčio ryšio srityje ir užtikrinant sąlygas galutiniams vartotojams gauti pažangias elektroninių ryšių paslaugas.
Šiandien valstybė turi patikimą instrumentą, padedantį galutiniam vartotojui gauti paslaugas, o ryšio operatoriams – veikti nenuostolingai. Šis instrumentas ir yra įgyvendintas Lietuvos strateginis projektas RAIN.
Parengta bendradarbiaujant su Susisiekimo ministerija.
