Rusija rado silpną Turkijos vietą: pirmasis kirtis jau suduotas

Rusija paskelbė įvedanti sustiprintą turkiškų maisto produktų kontrolę. Apie tai ketvirtadienį pranešė Rusijos Federacijos žemės ūkio ministerija.

Po incidento su bombonešiu „Su-24“ Rusijos valdžia nusprendė apriboti prekių iš Turkijos importą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Po incidento su bombonešiu „Su-24“ Rusijos valdžia nusprendė apriboti prekių iš Turkijos importą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2015-11-26 10:06, atnaujinta 2017-10-02 17:56

Skelbiama, kad nuo šios dienos muitinės pasienio punktuose bus įvesta sustiprinta iš Turkijos gabenamų maisto prekių kontrolė, taip pat bus atliekamos papildomos patikros jų gamybos vietoje.

„Tokios priemonės yra taikomos todėl, kad jau ne pirmą kartą Turkijos gamintojai pažeidė Rusijos nustatytas normas“, – tokį paaiškinimą pateikė Rusijos žemės ūkio ministras Aleksandras Tkačiovas.   

Naujienų portalo newsru.ru teigimu, tai reiškia, kad Rusija neoficialiai paskelbė Turkijai prekybos karą.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pavedė per porą dienų paruošti Turkijai taikomų ekonominių ir humanitarinių priemonių kompleksą, pranešė agentūra TASS.    „Aš noriu pasakyti apie ekonomines priemones. Vakar Jakaterinburge  šį klausimą aptarėme su prezidentu/ Vyriausybei pavesta paruošti ekonominių ir humanitarinių reagavimo priemonių sistemą į agresijos faktus,“- pareiškė D.Medvedevas.

Anksčiau prezidento Vladimiro Putino sekretorius Dmitrijus Peskovas patikino, kad Rusija netaikys Turkijai sankcijų. Po incidento su bombonešiu „Su-24“ Rusijos valdžia nusprendė apriboti prekių iš Turkijos importą. Muitininkai, neaiškindami priežasčių, nepraleidžia turkiškos produkcijos. Grėsmė kilo praktiškai visoms dvišalio prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo sferoms. O dujotiekiui „Turkijos srautas“ jau padėtas kryžius.

Embargas bent jau artimiausiu metu, kitaip nei tuo atveju, kai buvo paskelbtas Europos Sąjungos, JAV, Australijos, Norvegijos ir Kanados prekėms, nebus taikomas.

Rusijos importuotojai Federalinės muitų sąjungos įspėjimus dėl to, kad Rusijos muitinės postuose taikomas „Turkijos rizikos“ mechanizmas, pradėjo gauti jau trečiadienį. Tai reiškia, kad Muitinės tarnyba atsisakė pildyti tų produktų deklaracijas, kurių kilmė ir siuntimo šalis yra Turkija.

Vienos didžiausių Rusijos produktus importuojančių kompanijų vadybininkas RBK papasakojo, kad jų prekių – vaisių ir daržovių, kurios gabenamos iš Turkijos, nepraleido Novorosijsko muitinės tarnyba.

Turkija – penktas pagal dydį Rusijos prekybos partneris. Prekių apyvarta tarp šalių 2014 metais siekė 31 mlrd. dolerių, per devynis šių metų mėnesius – 18,1 mlrd. dolerių, iš kurių kiek daugiau nei 3 mlrd. dolerių sudarė turkiškų prekių importas. Didžiausią eksporto kiekį sudaro augalinės kilmės produkcija (per devynis 2015 metų mėnesius – 779,3 mln. dolerių), tekstilė (apie 514 mlrd. dolerių) ir įvairi įranga (496 mln. dolerių).

Pagal Ekonominio vystymosi ministerijos planą, įvedus sankcijai ES, Rusija ir Turkija iki 2020 metų turėjo dvigubai padidinti prekių apyvartą ir nuo 31 mlrd. dolerių išauginti iki 100 mlrd. dolerių, rašo „Moskovskij komsomolec“.

Praėjusių metų pabaigoje abiejų šalių vadovai Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas  susitarė dėl naujojo dujotiekio „Turkijos srautas“ tiesimo. Rusijai jis yra nepaprastai svarbus, kadangi juo ketinta tiekti dujas apeinant Ukrainą. Būtent dėl to lapkričio 25 dieną į Stambulą ketino skristi Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tačiau šis vizitas buvo atšauktas. Dabar šiam projektui jau galima statyti kryžių.

Tiesa, Rusija turi ir alternatyvių dujų tiekimo į Europos šalis maršrutų. Jau pasirašyta preliminari dujotiekio „Nord Stream-2“ tiesimo iš Rusijos į Vokietiją sutartis.

Didelė grėsmė iškilo dar vienai – pačiai didžiausiai Rusijos ir Turkijos energetinei sutarčiai. „Rosatom“ turėjo statyti atominę elektrinę „Akkuyu“. 4,8 gigavato galios jėgainė, kurią sudarytų keturi blokai, vertinama 22 mlrd. JAV dolerių.

Pirmąjį bloką buvo numatyta paleisti 2022 metais. Jeigu šio projekto bus atsisakyta, Ankarai kils rimtų keblumų dėl energijos galios: šioje šalyje elektros energijos paklausa kasmet auga maždaug 6 proc., apie 44 proc. energijos pagaminama deginant dujas, kurias tiekia Rusija ir Iranas.

Parengė Eugenija Grižibauskienė 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.