Priėjo liepto galą – Jūrų laivininkystė bankrutuoja

Nori bankroto

LJL vadovas S.Dobilinskas.<br>T.Bauro nuotr.
LJL vadovas S.Dobilinskas.<br>T.Bauro nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas S.Dailydka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas S.Dailydka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2015-11-27 13:14, atnaujinta 2017-10-02 12:36

Nori bankroto

LJL generalinis direktorius penktadienio, lapkričio 27-osios, popietę oficialiai kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos „Lietuvos jūrų laivininkystei“ iškėlimo. 

LJL vadovas Sigitas Dobilinskas sakė, kad buvo svarstomi du variantai: kompanija dirba, o antras variantas – bankrotas.

„Bet siekta, kad tai nebūtų stichinis bankrotas, kad jūrininkais būtų pasirūpinta. Pirmas planas nepavyko. Matau, kad įsiskolinome vėl, mes negalime mokėti kreditoriams, kurie mums tiekia kurą, detales. Yra didelis sąrašas kompanijų, kuriems esame įsiskolinę. Tai matydamas padaviau pareiškimą dėl bankroto“, – sakė LJL vadovas.

Jis sakė, kad anksčiau tikėta, jog LJL pavyks išsikapstyti.

S.Dobilinskas, tikino, kad per jo vadovavimo laiką nuo rugpjūčio pradžios bendrovė gavo 1,5 mln. JAV dolerių pajamų.

„Voruta“ išplaukė iš Afrikos uosto

„Norėčiau informuoti apie susidariusią situaciją. Šiandien iš Afrikos Batos oro uosto išplaukė laivas „Voruta“. Jis turėtų pajudėti į Europos uostą. Laivai techniškai smarkiai „nuvaryti“, galima sulaukti visokių negerų dalykų. Bet, tikiuosi, kad sėkmė nusišypsos ir sėkmingai pasieksime Europos uostą“, – sakė S.Dobilinskas.

Jis sakė, kad kasdien LJL sulaukia kapitono pranešimų. Laivas turi 17 tonų degalų, 208 tonas mazuto, kas leidžia plaukti 13 dienų, o maisto – 20 dienų, vandens – 68 paroms.

Be to, anot S.Dobilinsko, buvo siekiama užsitikrinti finansavimą, kad jūrininkai būtų saugūs.

„Tai pavyko išspręsti“, – sakė S.Dobilinskas.

Laivai – 30 metų

LJL laivų amžius siekia apie 30 metų. Anot S.Dobilinsko, laivų vertė pagal 2014 metų vertinimą – 4,5-5,5 mln. dolerių.  S.Dobilinskas sakė, kad visi laivai bus areštuoti, tik LJL tikslas buvo, kad jie būtų areštuoti Europos uostuose.

Lietuvos geležinkeliai“, kuriems rugsėjį buvo perduota 56,66 proc. LJL akcijų, ėmėsi vykdyti ekspertų pateiktą LJL gelbėjimo scenarijų: išlaisvinti laivus, organizuoti komercinius reisus, mažinti kreditorinius įsipareigojimus, ieškoti krovinių pervežimo užsakymų. Šitaip, anot S.Dobilinsko, pavyko išvengti stichinio bankroto.

Sutarė su banku 

S.Dailydka sako, jog ketvirtadienį su didžiausiu įmonės kreditoriumi SEB banku sutarta LJL laivams ir jų įguloms skirti 1,2 mln. eurų, kad šie galėtų saugiai atplaukti į Europos uostus.

„Įmonei skirsime 1,2 mln. eurų, įskaitant „Lietuvos geležinkelių“ praėjusią savaitę jau skirtus 150 tūkst. eurų. Iš bendros sumos mūsų dalis bus 40 proc., o SEB banko, kuriam užstatyti keturi laivai – 60 procentų. Pinigai bus skirti tik gyvybiniam laivų palaikymui“, – sakė S.Dailydka.

„SEB tikslas – ištraukti savo laivus, o mūsų tikslas – jūreiviai, laivai, jų funkcionavimas, kad žmonės nebūtų įkaitais. Tai – pigiausias variantas užbaigti procesą“, – pridūrė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Padėtų tik milžiniškos sumos

Anot S.Dailydkos, gelbėti LJL reikėtų milžiniškų pinigų, o jūrų krovinių pervežimo versle šuo metu nėra geriausi laikai. Vis dėlto didžiausios LJL akcininkės vadovas tikisi ateityje atgauti įmonės paskolintus pinigus – apie 3,1 mln. eurų.

„Mes turime užstatytą laivą („Venta“, kuri užstatyta geležinkeliams ir Smiltynės perkėlai – BNS). Galime jį nupirkti aukcione, jei jo kaina būtų maža, po to išnuomoti ir naudoti kurį laiką. Dėl to problemų mums nebus – kažkokius pinigus jis generuotų, padengtume sąnaudas, o vėliau parduotume. Galvoju, kad galiausiai patirsime kažkiek nuostolių, o gal ir uždirbsime kažkiek. Darysime, kad taip būtų“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Jo teigimu, „Ventos“ rinkos kaina pernai buvo 5,6 mln. eurų, o ir kiti laivai – „neblogi“.

S.Dailydka teigė esantis patenkintas pasiektu susitarimu su SEB banku: „Mums tai naudinga, nes bankas prisideda. Praėjusį kartą – rugpjūtį – mes vieni gelbėjome laivininkystę, nes kitu atveju trys laivai būtų parduoti aukcione. Tuomet juos ištraukėme“.

Dėl skolų yra areštuoti du iš penkių LJL laivų – „Voruta“ ir „Raguva“, išmetęs inkarą prie Ispanijos krantų Šiaurės Afrikos Seutos uoste. Laivas „Romuva“ yra netoli Kretos krantų, dar du laivai – „Venta“ ir „Deltuva“ – Klaipėdoje. Visi laivai, išskyrus „Ventą“, užstatyti SEB bankui.

LJL vadovas praėjusią savaitę jau antrą kartą per pastaruosius mėnesius inicijavo bankroto bylą įmonei, tačiau ieškinį po dienos atsiėmė, motyvuojant, esą SEB pateikė pasiūlymą dėl LJL finansinės situacijos sprendimo.

SEB liepą suteikė LJL 650 tūkst. JAV dolerių (580 tūkst. eurų) trumpalaikę paskolą, už kurią laivų įguloms buvo nupirkta maisto, kuro ir kitų būtiniausių dalykų. Tačiau tuomet pinigų neužteko išpirkti už skolas areštuotus laivus, todėl dar 2,8 mln. eurų rugpjūtį LJL paskolino „Lietuvos geležinkeliai“.

SEB bankas rugpjūtį dar 9 mėnesiams – iki kitų metų balandžio – atidėjo LJL beveik 15 mln. eurų paskolų grąžinimo terminą. Tai leido stabdyti LJL bankroto procedūras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.