Įsikišus antstoliams, dažniausiai už skolas areštuojami pasėliai, rečiau – grūdai. Naujas derlius paprastai padeda atsikratyti ir skolų šleifo. Bet būta ir atvejų, kai, pavyzdžiui, 20 tūkst. eurų siekusi skola, susikaupusi tiekėjams už degalus per kelius metus tapo dvigubai sunkesniu nešuliu.
Gyvena teismuose
Pasak Panevėžio rajono Upytės kaimo ūkininko Donato Šmigino, prieš ketverius metus įpuolęs į skolas, kurių našta užvirto po ginčų su technikos pardavėjais, jis taip ir neatsitiesė.
„Rengiuosi asmeniniam bankrotui. Ko gero, kitos išeities nebeturiu“, – ūkininkas paskleidė ant stalo šūsnį dokumentų, kurių susikaupė per pastaruosius šešerius metus.
Vieni jų liudija apie ginčus teismuose dėl tikrų bei tariamų skolų už techniką, kiti – apie ginčą su Panevėžyje besidarbuojančiu antstoliu Andriumi Bespalovu. Atrodytų, kad D.Šmiginui niekam kitam nė nelieka laiko, nes visą jį praryja pasirengimas teismo posėdžiams. O jų per pastaruosius penkerius metus būta daugybės. Vienas iš teismuose ilgai virusių ginčų – gana keistas. Mat susijęs su suplėkusiais grūdais – įkeistais už skolą, bet, anot ūkininko, laiku neparduotais.
Skolos paralyžiavo veiklą
Ūkininkas D.Šmiginas įmonei „Šoklys“ už dyzeliną tapo skolingas 2011 metais. Įdirbęs pavasarį laukus, jis neįstengė bendrovei sumokėti 73 tūkst. litų (apie 21 tūkst. eurų). Dabar ši skola, nors dalis jos ir buvo grąžinta, yra apaugusi palūkanomis, įvairiomis bylinėjimosi išlaidomis ir siekia net 135 tūkst. litų (kone 40 tūkst. eurų).
„Tie 73 tūkst. litų buvo tikra skola, prieš ketverius metus susikaupusi už degalus. Ūkininkų matais matuojant, ji nėra didelė. Tokį kiekį degalų, dirbdamas 700 ha žemės, išdeginau per pora mėnesių.
Tačiau tais metais mane užgriuvo ne viena, bet daugybė bėdų, ir už degalus neįstengiau iš karto atsiskaityti.
Per ginčus su technikos pardavėjais, atsirado 700 tūkst. litų (202 tūkst. eurų) skolos. 2010-aisiais ištiko force majeure: žiemą pasėlius sunaikino šaltis, o tai, ką atsėjau, vasarą sunaikino sausra. Likau be pajamų ir dar su skolų kupra.
Tapau „paralyžiuotas“ – nei iš banko, nei iš žmogaus nepasiskolinsi pinigų, kai turtas yra areštuotas“, – skolų istorijos mazgą timptelėjo D.Šmiginas.
„Šoklys“ nedelsė. 2011-ųjų rudenį ši įmonė kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, ir, šis priėmė nutartį areštuoti D.Šmigino turtą. Kokį, jei ūkininkas ir taip jau buvo supančiotas turto areštų?
„Šoklys“ kreipėsi į Panevėžyje esančią antstolio Andriaus Bespalovo kontorą. Šis antstolis 2011 gruodį areštavo į sandėlį supiltus tų metų derliaus grūdus, iš viso 145 tonas ekstra – aukščiausios klasės kviečių.
Kviečiai liko neparduoti
„Antstoliai jau anksčiau, besibylinėjant su technikos pardavėjais, buvo areštavę visą mano ir net mano tėvų nekilnojamąjį turtą: namus, ūkinius pastatus, net šulinį. Bet toks turtas nėra likvidus, jo neįmanoma imti ir staigiai parduoti.
Man juk ir pačiam rūpėjo kuo greičiau su įmone atsiskaityti už degalus – atsikratyti nors viena skola.
Tai nebūtų buvę sunku padaryti. Nes tuo metu tona ekstra klasės kviečių kainavo 570 litų (165 eurus). Bendra jų vertė siekė 82,65 tūkst. litų. Juos pardavęs skolą būčiau galėjęs iš karto grąžinti.
Pardavimu turėjo pasirūpinti antstolis A.Bespalovas. Jam tereikėjo susirasti grūdų prekybos įmonę ir sudaryti sandorį. Kitas variantas – jis galėjo nutraukti vykdomą bylą, leisti man pačiam parduoti tuos grūdus ir atsiskaityti su „Šokliu“.
Taip nenutiko, bet prasidėjo kažkokie protu nesuvokiami dalykai“, – pasakojo D.Šmiginas.
Jis neneigia – taip, skola yra skola, nuo jos nepabėgsi. Paprašius, teismas išdėstė skolos grąžinimą dalimis per šešis mėnesius. Ūkininkas sakė tikėjęsis, kad per tą laiką grūdai bus parduoti, ir su „Šokliu“ bus atsiskaityta.
Tačiau jau 2015-ųjų žiema, o skola apaugo ne tik palūkanomis. Juk ir už antstolio darbą prašoma maždaug 2600 eurų.
Sandėlio detektyvas
„Aš ir šiuo metu nežinau, kodėl antstolis A.Bespalovas taip elgėsi. Juk vos tik gavęs išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, 2013 metų sausį sumokėjau 12 tūkst. litų (apie 3,5 tūkst. eurų) – šie pinigai buvo pervesti „Šokliui“, po kelių mėnesių padariau dar vieną pavedimą, ir taip grąžinau daugiau nei pusę skolos.
Bet kas nutiko? Antstolis 2012-ųjų pabaigoje atnaujino veiksmus vykdomojoje byloje. Jis ėmė ir surašė policijos tyrėjams pareiškimą, kad, esą, neberanda sandėlyje tų aštuotų grūdų. Negana to, jis areštavo ir nuomos teisės net į 49 žemės sklypus“, – kalbėjo D.Šmiginas.
Jo teigimu, tyrėjams jis aprodė sandėlį, parodė ir tuos areštuotus grūdus.
Tyrėjai ant popieriaus suguldė tai, ką matę – kad 2013 balandį nustatė, jog D.Šmiginui priklausančiuose sandėliuose Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos Čiūrų kaime laikoma 250 tonų kviečių, tarp jų – ir areštuotos 145 tonos.
Bet po poros mėnesių A.Bespalovas Panevėžio rajono Policijos komisariatui įteikė analogišką pareiškimą, kad esą areštuoti grūdai yra perleisti arba paslėpti.
Tyrėjai vėl sukorė kelią iki sandėlio ir vėl įsitikino, kad gūdai tebeguli sandėlyje.
Įtarė patį antstolį
„Ar ne pats antstolis tais ikiteisminiai pareiškimais norėjo užmaskuoti savo neveiklumo?
Juk, tikėtina, tai jis nevykdė savo pareigų, ir, galbūt, piktnaudžiavo savo tarnyba? Juk grūdai – greitai gendantis produktas, bet antstolis, užuot pasirūpinęs jų pardavimu, to nedarė, – svarstė D.Šmiginas. – Juk jis areštavo ne tik grūdus, bet ir žemės sklypus, ir pinigines lėšas, buvusias Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Areštuoto turto vertė pernai siekė jau kone 180 tūkst. litų (apie 52 tūkst. eurų)“, – aiškino D.Žmiginas.
Ūkininkas su antstoliu šiemet buvo susirėmę ir teismuose. Ūkininkas paklojo ieškinį, norėdamas įrodyti, kad A.Bespalovas jam padarė 63 tūkst. eurų žalos.
„Grūdai juk sugedo. 2014-ųjų liepą jų mėginius ištyrė Nacionalionis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.
Laboratorijoje atlikus tyrimą paaiškėjo, kad grūdai užkrėsti erkėmis ir joje knibždėte knibžda vabzdžių kenkėjų. Tuos grūdus susvėrėme ir išvežėme į medžiotojų būrelio teritoriją sušerti žvėrims“, – kirto ūkininkas.
Antstolis to nepraleido pro ausis. Jis taip pat suguldė teismui ieškinį teigdamas, kad ūkininkas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl už tai nusipelnė 5792 eurų baudos.
Visų šių pasibaksnojimų rezultatas – lapkričio 3 dieną Panevėžio apygardos teismo priimtas sprendimas. Teismas atmetė ir ūkininko D.Šmigino ieškinį A.,Bespalovui, ir antstolio – ūkininkui.
Bet D.Šmigino skola niekur nedingo. Ji dar ir pasunkėjo, nes prie jos prilipo ir 1062 eurai teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Į skolų pelkes ūkininkus įveja gamtos grimasos
Andrius Bespalovas, antstolis
„Neretai tenka areštuoti ūkininkų turtą, bet dažniausiai – padėlius. Skolų paprastai prisikaupia už degalus arba augalų apsaugos priemones. Bet visas tais bėdas prišaukia gamtos sąlygos.
Ūkininkai paprastai geranoriškai bendrauja, ir skolos ilgai nesivelka. Bet D.Šmigino situacija – kitokia.
Pirmiausia: už skolą grūdus teismas nurodė areštuoti. Kol skola nepriteista, įkeisto turto negalima parduoti. Nėra nė vienos bylos – nėra tokios patirties, kad antstolis galėtų imti ir tai padaryti.
Vis dėlto grūdai – greitai gendantis produktas. Todėl ūkininkas turėjo teisę kreiptis į teismą, prašyti leidimo juos parduoti ir atsiskaityti su ieškovu. Tačiau iš karto jis to nepadarė.
Tik vėliau kreipėsi į teismą prašydamas, kad skola būtų išdalinta dalimis. Vos tik tai buvo padaryta, sulaukiau Šiaulių teismo nutarties – teko sustabdyti bet kokius skolos išieškojimo veiksmus. Taip viskas kuriam laikui sustojo.
Bet D.Šmiginas nesilaikė teismo nurodyto grafiko. Jis sumokėjo dalį skolos, bet po to mokėjimai sustojo. Teko atnaujinti vykdomąją bylą – parduoti areštuotus grūdus iš varžytynių.
Tuomet viskas ir prasidėjo. Grūdai dingo. Kiek beskambinčiau, į skambučius ūkininkas neatsakydavo. Kiek kartų važiavau į namus, tiek kartų išgirsdavau, kad jo nėra namie.
Ne kartą kreipiausi į policiją dėl to, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes areštuoti grūdai buvo pradanginti.
Nebejuokinga. Juk po pakartotinų pareiškimų pareigūnai net į sandėlį nevažiavo. Jie paskambinę ūkininkui „išsiaiškino“, kad grūdai tebeguli aruoduose.
Pats esu buvęs policijos pareigūnas – buvęs tyrėjas. Pats ir šįkart rinkau įrodymus. Kadangi kitaip į sandėlį negalėjau patekti, pats kariausi į jį kopėčiomis, viską viduje nufotografavau, paėmiau grūdų mėginių tyrimui.
O ištyrus gūdus bendrovės „Amilina“ laboratorijoje paaiškėjo, kad tai – ne tie grūdai, kurie buvo areštuoti: šie buvo ne ekstra, bet žemėsnės – pirmos klasės. Ir jų kiekis ten buvo triskart mažesnis.
Bet ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams tai nerūpėjo, jie net nežvilgtelėjo į tyrimų duomenis.
Dar viena detalė – sandėliu naudojasi du ūkininkai. Tikėtina, kad ir policijos pareigūnai po pirmojo mano pareiškimo buvo suklaidinti, kai D.Šmiginas nurodė jiems kito ūkininko grūdus.
Kam tokia situacija naudinga? Niekam. Juk FNTT nustatė, kad dalį grūdų D.Šmiginas pardavė kooperatyvui „Viridis group“, bet jis teigė, kad įmonė su juo neatsiskaitė. Išsiaiškinau, kad pats ūkininkas yra ir šio kooperatyvo akcininkas. Be to, pats pripažino, kad 2012 metais dalį grūdų išties pardavęs. Bet prokurorai vis tiek atsisakė iškelti baudžiamąją bylą dėl pradanginto areštuoto turto.“
