Rusijos planas neišdegė: po embargo savi lentynų neužpildė

Uždraudusi kai kurių maisto produktų importą į Rusiją iš ES šalių, JAV, Kanados, Norvegijos ir Australijos, Rusija aiškino, jog vidaus rinkoje problemų nebus – visko, ko reikia, šalis pasigamins pati. Deja, tokios kalbos realybe nevirto – daugeliu atveju visiškai kompensuoti susidariusio deficito nepavyko.

Rusijos parduotuvių lentynose daugeliu atveju liko vietos gamintojų produkcija.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos parduotuvių lentynose daugeliu atveju liko vietos gamintojų produkcija.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 14, 2015, 3:52 PM, atnaujinta Sep 29, 2017, 11:15 AM

Rusijos centrinis bankas skaičiavo 2014-2015 metų sausio-rugsėjo mėnesio duomenis. Paaiškėjo, kad paskelbus embargą ryškiausiai sumažėjo jautienos, sviesto, žuvies ir daržovių pasiūla. Geresni rezultatai – tik kalbant apie paukštieną, kiaulieną ir bulves.

Kaip skelbia Centrinis bankas, maisto produktų embargas ir susilpnėjęs rublis 2014 m. pabaigoje ir 2015 m. pradžioje lėmė tai, kad maisto importas sumenko ir suformavo prielaidas vietos gamintojams padidinti savo pajėgumus.

Daugeliu prekių kategorijų augimo iš tiesų būta: vietinėje Rusijos rinkoje jautienos ir bulvių išauginta 25 proc. daugiau, kiaulienos – 18 proc., sūrio ir varškės pagaminta 15 proc. daugiau, paukštienos – 11 proc., sviesto – 6 proc., daržovių – 3 procentais daugiau nei anksčiau.

Sumažėjo tik žuvies – 5 proc. ir dešrų – 4 proc. gamyba.

Vis dėlto, nepaisant augusių gamybos apimčių vidaus rinkoje, padengti susidariusio deficito daugeliu atveju nepavyko.

„Nors rusiškos produkcijos dalis išaugo, tačiau bendrai paėmus rinkos apimtys, įvertinant vietos gamintojų ir įvežtinę produkciją, sumenko“, – teigiama Centrinio banko ataskaitoje.

Labiausiai sumažėjo tų gaminių, kurių didžioji dalis būdavo importuojama. Jautienos apimtys smuko 42 proc., sviesto – 15 proc., šviežios ir atvėsintos žuvies – 14 proc., daržovių – 10 procentų. Kalbant apie teigiamą dinamiką Rusijos rinkoje minima paukštiena – 6 proc., kiauliena – 7 proc. ir bulvės – 19 procentų.

Agrarinės rinkos konjunktūros instituto generalinis direktorius Dmitrijus Rylko sumažėjusius prekių resursus atskirose gaminių grupėse aiškina sumenkusia perkamąja galia, o taip pat tuo, kad daugelyje šakų, kuriose tikėtasi, jog uždraustų įvežti produktų vietą kompensuos vietos gamintojai, ilgai trunka investicinis ciklas.

„Pavyzdžiui, kalbant apie jautieną, kuri laikoma brangiausiu mėsos produktu, laikas nuo veršelio gimimo iki kol jis užauga, trunka 1,5 metų. O vištai užaugti tereikia 40 dienų. Todėl investuotojai kur kas labiau linkę pinigus įmerkti į produkciją, kuri, smunkant gyventojų pajamoms, bus paklausesnė“, – kalbėjo D.Rylko.

Dar rugpjūtį Analitinio centro ekspertai pranešė, jog vartotojų kainos visose socialiai jautriose prekių grupėse stipriai kilo. Štai gegužę, palyginti su pernai metais, vidutinės jautienos kainos išaugo 23 proc., kiaulienos kainos – 22 proc., sūrio – 20 proc., šaldyta neišdarinėta žuvis – 38 proc., morkų – 39 proc., obuolių – 37 proc., kruopos ir ankštiniai augalai – 49,2 procento.

Centro analitikai kaip dar vieną embargo padarinį įvardijo sumenkusią konkurenciją. O tai ne tik lėmė padidėjusias kainas, bet ir suprastėjusią produkcijos kokybę. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog ilgalaikėje perspektyvoje šie du požymiai tik gilės, jei neatsiras vidinės konkurencijos.

Parengta pagal kommersant.ru

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.