Trečiadienį paaiškėjo, kad JAV federalinis atsargų bankas pirmą kartą per dešimt metų padidino palūkanų normas. Rusijai tai gali reikšti rublio laidotuves ir dar pigesnę naftą.
Federalinės rezervų sistemos (FED) atvirosios rinkos komitetas priėmė ilgai lauktą sprendimą dėl palūkanų normos. JAV bazinė palūkanų norma buvo padidinta 0,25 proc. punkto, iki 0,5 proc.
Jau ir anksčiau analitikai, prognozuodami palūkanų normų didinimą, skelbė galimas tokio sprendimo pasekmes: dolerio stiprėjimą, dar pigesnę naftą ir žymų rublio nuosmukį.
Kai kurie ekspertai prašė FED nedidinti palūkanų normos. Nobelio premijos laureatas Ericas Maskinas pareiškė, kad „jei jūs padidinsite palūkanų normą, tai kils rizika – galbūt nedidelė, bet su rimtomis pasekmėmis, kurios sulėtins ekonomikos atsigavimą.“
Tuo tarpu „Barclays“ vyriausiasis ekonomistas JAV Michaelis Gapenas sako, kad toks palūkanų normos padidinimas pasaulinėse rinkose neturėtų sukelti panikos.
Londono finansų kompanijos „IG“ analitikai prognozuoja audringą finansinių rinkų augimą. Jie mano, kad FED nesiruošė įbauginti investuotojų.
Dar optimistiškesnėmis prognozėmis dalinasi „Capital Economic“ ekspertas Brianas Davidsonas. Savo įraše, kuris adresuotas kompanijos klientams, jis aiškino, kad palūkanų normų didinimas yra „pasitikėjimo signalas“ tiek JAV, tiek viso pasaulio ekonomikoms.
Tačiau niekas nesiginčija, kad toks sprendimas leis sustiprėti doleriui kitų valiutų atžvilgiu. Tai gali sukelti kapitalo nutekėjimą iš besivystančių rinkų.
Jau ketvirtadienio rytinėje prekyboje Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu atpigo, o euro atžvilgiu pabrango.
Rusijos ekonomistas Ruslanas Grinbergas teigia, kad ketvirtadienį vyksiančioje spaudos konferencijoje Vladimiras Putinas gali duoti signalą Centriniam bankui laikinai stabilizuoti rublį. Prognozuojama, kad jau nuo penktadienio Rusijos piliečių prie valiutos keityklų gali laukti siurprizai. „Guodžia tik tai, – sako ekonomistas, – kad rusai jau nebeturi ką keisti“.
JAV federalinio atsargų banko sprendimas nebuvo netikėtas. Analitikai nurodo, kad toks finansų institucijos žingsnis rodo tikėjimą JAV ekonomiką įveikus 2007-2009 metų finansų krizės sukeltas problemas.
„Toks sprendimas rodo tikėjimą, kad JAV ekonomika atsigauna po didžiosios finansinės krizės, – sakė „AMP Capital“ Sidnėjuje vyriausiasis ekonomistas Shane'as Oliveris. – Atsižvelgus į neslūgstančias defliacines rizikas ir lėtą pasaulinį augimą, Federalinis atsargų bankas išliks atsargus ir ateityje palūkanų normas didins iš lėto“.
Į FED sprendimą iš karto sureagavo naftos kainos. Jos iš karto pradėjo kristi.
Tam įtaką taip pat turi netikėtai padidėjusios JAV naftos atsargos. JAV naftos atsargos per praėjusią savaitę padidėjo 4,8 mln. barelių, iki 490,66 mln. barelių, pranešė JAV Energetikos informacijos administracija, nors buvo prognozuotas 1,4 mln. barelių nuosmukis.
„Vakarykštė ataskaita apie JAV naftos atsargas akivaizdžiai nuliūdino investuotojus. Be to, matome, kad po JAV centrinio banko sprendimo doleris stiprėja“, – sakė vyriausiasis „CMC Markets“ analitikas Ricas Spooneris.
Po FED sprendimo didinti palūkanų normas sustiprėjus JAV doleriui, smunka ir aukso kainos, informavo „Reuters“.
„Daugelį mėnesių auksas buvo ypač jautrus numanomiems monetarinės-kreditavimo politikos pokyčiams. Palūkanų padidinimas gali pagaliau išvaduoti aukso rinką nuo neapibrėžtumo“, – sakė HSBC analitikas Jamesas Steelas.
Sidabro kainos ketvirtadienį, palyginti su trečiadieniu, smuko nuo 14,17 iki 14,09 JAV dolerio. Platinos kaina nukrito nuo 873,10 iki 863,20 JAV dolerio. Paladžio kaina sumažėjo nuo 568,45 iki 557,90 JAV dolerio. Parengė Eugenija Grižibauskienė
