Kaip klydo ekspertai, spėdami naftos ir rublio kainas

Kadaise Nobelio premijos laureatas Paulas Samuelsonas mokė sekėjus: „Prognozuokite viską, tik ne kainas.“ Tačiau toli gražu ne visi vadovaujasi šiuo patarimu, todėl atsirado naujas žaidimas, kurį būtų galima pavadinti būrimu iš ekonominių tirščių.

Rusijos valdžios lyderiai skaudžiai prašovė prognozuodami tiek naftos kainas, tiek rublio kursą.<br>AP nuotr.
Rusijos valdžios lyderiai skaudžiai prašovė prognozuodami tiek naftos kainas, tiek rublio kursą.<br>AP nuotr.
Buvusio Rusijos finansų ministro A.Kudrino spėjimai nepasitvirtino.<br>AP nuotr.
Buvusio Rusijos finansų ministro A.Kudrino spėjimai nepasitvirtino.<br>AP nuotr.
Atsirado naujas žaidimas, kurį būtų galima pavadinti būrimu iš ekonominių tirščių.<br>AFP nuotr.
Atsirado naujas žaidimas, kurį būtų galima pavadinti būrimu iš ekonominių tirščių.<br>AFP nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 23, 2016, 12:42 PM, atnaujinta Jun 10, 2017, 10:02 AM

Tačiau prieš pradėdami linksmybes paminėsime tikruosius 2015-ųjų pabaigos skaičius: pernai bendrasis vidaus produktas (BVP) Rusijoje, pirminiu vertinimu, smuko 3,9 proc., infliacija siekė 12,9 proc., „Urals“ markės naftos vidutinė kaina už barelį buvo 51,2 JAV dolerio, vidutinis JAV dolerio kursas rublio atžvilgiu – 60,7 rublio už dolerį.

Buvęs ministras skaudžiai prašovė

Buvusio Rusijos finansų ministro, o dabar – nepriklausomo eksperto Aleksejaus Kudrino spėjimai nepalieka abejingų.

2014 m. spalį Maskvos biržos forume Londone jis pareiškė, kad naftos kainos artimiausius penkerius metus bus gana žemos. Kiek? Apie 80–85 JAV dolerius už barelį. Kainų mažėjimą, anot A.Kudrino, turėjo lemti plėtojama skalūnų pramonė.

Tų pačių metų gruodį jis paviešino savo oficialias 2015 m. prognozes, pagal kurias, „jei naftos kainos bus ties 58–60 JAV dolerių žyma, BVP turėtų smukti 5–7 procentais. Realiosios pajamos ir gyventojų mokumas taip pat trauksis – jis sumenks 2–6 procentais. Laukiu 12–15 proc. infliacijos augimo.“

Beje, tąsyk A.Kudrinas spėjo, kad jei naftos kaina bus 60 JAV dolerių už barelį, vidutinės ir stambios kompanijos ims galvoti, kaip išlikti.

2015 m. sausį Pasaulio ekonomikos forume Davose A.Kudrinas pareiškė, jog „artimiausius dvejus metus naftos kaina laikysis apie 60 JAV dolerių“, o „recesija šalyje užsilaikys ne ilgiau nei dvejus metus. Tuomet prasidės augimas. O Vakarai sankcijas gali pratęsti dar trejiems ar daugiau metų.“

Po mėnesio, 2015 m. vasarį, buvęs finansų ministras spėjo, kad 2016 m. ekonomika kils 1–1,5 procento. Tačiau kalbėdamas apie galimas naftos kainas jis jau drįso minėti, kad trumpuoju laikotarpiu juodasis auksas kainuos 20 JAV dolerių už barelį. Tiesa, tai, A.Kudrino nuomone, Rusijos ekonomikos rimtai nepaveiks. Vis dėlto verta turėti omenyje, kad A.Kudrino pagrindinė mintis sukosi apie tai, jog šalies ekonomiką būtų galima pakelti tik iš esmės pertvarkius. O tam reikia atkurti draugiškus santykius su Europa.

„Sberbank“ prezidento įžvalgos nepasitvirtino

2014 m. pabaigoje Germanas Grefas manė, kad po metų JAV doleris kainuos 48 rublius. O kalbėdamas apie naftą jis dėstė taip: „Pamatysime, kad neigiama kainų dinamika kažkuriuo metu bus pristabdyta. Greičiausiai antrąjį 2015 m. pusmetį naftos kaina atsities.“

2015 m. sausį G.Grefas pasidalijo spėjimais, jog bankų krizė bus itin gili, jei vidutinė metinė naftos barelio kaina bus 43–45 JAV doleriai.

Tuomet, „Sberbank“ prezidento manymu, valstybė bankuose imsis didinti savo dalį, bankai savo ruožtu ims supirkinėti pramonės įmones ir taps finansinėmis-pramoninėmis grupėmis. Deja, G.Grefas nepatikslino, iš kokių lėšų bankai turėtų imti supirkinėti įmones.

G.Grefas ilgai lbuvo vadinamas Vladimiro Putino režimo pinigine.

Rusijos finansų ministras: svarbiausia, kad rublis būtų stabilus

Prieš metus, 2015 m. sausį, jis teigė, kad Rusijos biudžetas neteks 3 trln. rublių, jei naftos kaina bus 50 JAV dolerių. Tokiu atveju vidutinis JAV dolerio kursas, Antono Siluanovo manymu, sieks 51 rublį. „Nepasieksime 30–35 rublių už dolerį kurso, tačiau svarbiausia – kad rublis būtų stabilus“, – pridūrė ministras.

Tuo pat metu A.Siluanovas buvo sakęs: „Dabar naftos kaina, kaip mes tikimės, yra pasiekusi dugną.“ Priminsime, jog 2015 m. sausį kito mėnesio „Brent“ naftos sandoriai Londono biržoje sukosi apie 45–46 JAV dolerius už barelį.

Šleivas čempionas

Čempionu šaudant pro šalį galima skelbti Rusijos ekonomikos plėtros ministerijos vadovą Aleksejų Uliukajevą, kuris 2014 m. spalį pareiškė, jog naftos kaina, kurią Centrinis bankas buvo įtraukęs į stresinį scenarijų, – 60 JAV dolerių už barelį – nereali.

„Manau, jog rimtai to vertinti negalima paprasčiausiai dėl to, kad tokia kaina nepatogi nė vienam naftos eksportuotojui“, – kalbėjo A.Uliukajevas. Jis dėstė, esą nė viena šalis tokių naftos kainų neatlaikytų, todėl balansas rinkoje bus pasiektas mažinant juodojo aukso pasiūlą.

Keista, kad ministras nežino, jog naftos barelio savikaina, norvegiškosios „Rystad Energy“ vertinimu, Didžiojoje Britanijoje – 52,5 JAV dolerio, Brazilijoje – 48,8 dolerio, Kanadoje – 41 doleris, JAV – 36,2 dolerio, Rusijoje – 17,2 dolerio, Irane – 12,6 dolerio, Saudo Arabijoje – 9,9 dolerio.

Gal nepriklausomi ekspertai buvo tikslesni?  

Tuometis „Deutsche Bank“ vyriausiasis ekonomistas Jaroslavas Lisovolikas 2015 m. liepą kalbėjo: „Laukiame laipsniško rublio stabilizavimosi intervale, kurį matome pastaruoju metu, – 50–55 rubliai už dolerį. Pagal mūsų prognozes, 2015 m. pabaigoje doleris kainuos 55 rublius.“

Beje, 2014 m. pabaigoje J.Lisovolikas pavymui G.Grefui kalbėjo apie 34,5 rublio už dolerį kursą.

Finansų analitikas Stepanas Demura ne sykį publiką gąsdino teigdamas, jog 2016 m. viduryje už vieną JAV dolerį teks pakloti 125 rublius. Beje, šis analitiko spėjimas itin panašus į „Bloomberg“ įžvalgas, pagal kurias vienas doleris turėtų kainuoti 124 rublius.

Pasaulinę krizę nuspėjęs ekonomistas Michailas Chazinas kritine Rusijos ekonomikai situacija įvardija padėtį, kai naftos barelis kainuos mažiau nei 46 JAV dolerius. „Ekonomika turi būti refinansuojama rubliais, o ne doleriais, – teigė jis. – O pagerinti padėtį Rusijoje galima tik iš pagrindų pakeitus ekonomikos modelį.“

O kas, jei pasikliautume žvaigždėmis?

Astrologo Pavelo Globos nuomone, 2015 m. kovą JAV doleris turėjo kainuoti 100 rublių. Tačiau antrojoje praėjusių metų pusėje rusus turėjo aplankyti stabilesnės valiutos viltis. Jei tikėtume žvaigždėmis, dėl sankcijų Rusija turėjo įgyti progą išsiveržti į priekį. Ateityje, P.Globos teigimu, šalies laukia proveržis mokslo ir technologijų srityje bei atgimimas po 2020-ųjų.

Rusų astrologo Michailo Levino prognozėmis, itin sėkminga Rusijai turėjo būti 2015 m. antroji pusė: naftos kainos turėjo vėl augti, o valiutos kursai – stabilizuotis.

Latvių ekstrasensė Džulija Vang spėjo, kad 2015 m. už vieną JAV dolerį reikės sumokėti 90 rublių. Be kita ko, ji minėjo ir nedarbo šuolį, mat, ekstrasensės įžvalgomis, 2015 m. pradžioje turėjo prasidėti masinių atleidimų banga.

Žvilgsnis iš šalies: užsienio specialistų įžvalgos 

2014 m. pabaigoje Pasaulio bankas prognozavo, kad Rusijos ekonomika 2015 m. susitrauks 3 proc., o žvelgdamas į 2016-uosius spėjo, jog ir tais metais sunku tikėtis teigiamų rodiklių – augimas galėtų būti 0,1 procento. Tačiau jau 2015 m. balandį Pasaulio banko analitikai pakoregavo savo prognozes: esą Rusijos BVP iki metų pabaigos susitrauks 3,8 proc., o dar po metų reikėtų laukti 0,3 proc. smukimo.

Ne itin analitikams sekėsi numatyti ir naftos kainas. Pavyzdžiui, Irano naftos ministerijos specialistai tikėjosi, jog 2015 m. naftos kaina sieks 70 JAV dolerių už barelį. Turint omeny tokius skaičius, sudarytas ir Irano biudžetas. „Goldman Sachs“ ekspertai teigė, kad 2015 m. nafta kainuos 80–90 JAV dolerių.

Parengta pagal „Novayagazeta.ru“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?