Ispanijos ūkis pernai augo kone dvigubai sparčiau nei Lietuvos. Tačiau daugiau nei 3 procentais pasistiebęs bendrasis vidaus produktas (BVP) daugeliui šios šalies gyventojų kol kas yra tik kažkoks mistinis skaičius.
Iki šiol kone kas penktas ispanas neturi darbo. Tokiems bėdžiams makroekonominiai rodikliai vargu ar labai rūpi.
Užsidirbti dar nepavyko
Katalonijoje, Manresos mieste, gyvenanti dietologė Neus Pineda darbą prarado 2010 metais – per patį ekonominės krizės įkarštį, kai buvo drastiškai karpomas biudžetas.
„Anksčiau medicinos studentams skaičiau paskaitas apie mitybą. Bet Katalonijos vyriausybė atsisakė dietologų paslaugų.
Tuomet ir prasidėjo darbo paieškų odisėja. Dirbu nuo šešiolikos metų, tačiau per pastaruosius 6 metus nuolatinio darbo man taip ir nepavyko surasti“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo 45-erių N.Pineda.
Prieš pusmetį moteris įkūrė nemokamą žurnalą šeimoms „Mum’s“, kuriame reklamuojasi vaikams produktus ar paslaugas siūlančios įmonės ar gydytojai. Skaitytojų tikrai nestinga – juk nekainuoja! Tačiau pačiai redaktorei padoraus atlyginimo uždirbti kol kas nepavyko.
„Kas mėnesį per mano rankas pereina tūkstančiai eurų, tačiau išleidus žurnalą nebelieka nieko. Dirbančius savarankiškai mokesčiai pjauna be gailesčio.
Per mėnesį turiu sumokėti valstybei 300 eurų ir dar 40 procentų pajamų mokesčių. Jei žurnalas neišsilaikys, tai bus tik mokesčių sistemos kaltė“, – tvirtino N.Pineda.
Jaučiasi lyg akrobatai
Ispaniją pastaruosius metus valdę politikai mėgsta pasigirti savo nuopelnais. Liaudies partijos lyderio Mariano Rajoy teigimu, šalyje vien pernai buvo sukurta milijonas naujų darbo vietų.
Oponentai socialistai atkirto, kad šios darbo vietos nieko nevertos. Anot jų, visos naujos darbo sutartys yra laikinos, o jose nustatytos darbo sąlygos nesaugios.
Ar tikrai? N.Pineda pasakojo, kad jos vyras darbo neteko tais pačiais metais kaip ir ji. Tačiau buvusiam fotografui pasisekė labiau nei žmonai – netrukus jį priėmė dirbti gatvių valytoju.
„Tačiau ir tai buvo apgailėtina. Net trejus metus vyras dirbo turėdamas tik laikinąją sutartį: kartais dirbdavo savaitę, kartais – dvi. Niekada nežinodavome, kiek jis uždirbs per mėnesį.
Dabar Santi turi penkerių metų darbo sutartį, tačiau alga smarkiai sumažinta ne sykį. Vyriausybei tikrai nėra ko didžiuotis naujai sukurtomis darbo vietomis – žmonės dirba labai prastomis sąlygomis“, – sakė N.Pineda.
Anot jos, keturių asmenų šeima jau keletą metų jaučiasi kaip cirko akrobatai, besistengiantys nenukristi nuo aukštai ištempto lyno.
„Tokiai šeimai išsiversti su tūkstančiu eurų per mėnesį labai sunku. Bet juk yra daug tokių, kurie ir tiek neturi. Man atrodo, kad minimalus 645 eurų atlyginimas Ispanijoje neatitinka tikrovės“, – svarstė moteris.
Tik pirmieji daigai
Apklausų metu daugumos mažų ir vidutinių Ispanijos įmonių vadovai tvirtino nepastebėję valdžios liaupsinamo ekonomikos augimo. Daugiau nei pusė tokių bendrovių verčiasi per galvą, kad tik netektų nutraukti veiklos. Vos 46 procentai verslininkų teigė svarstantys apie įmonės plėtrą.
„Susipažinau su labai daug parduotuvių ar kitokių mažų įmonių, nedidelių klinikų savininkais. Galiu drąsiai teigti, kad tokiems žmonėms Ispanijoje vis dar labai sunku.
Per pusę metų nemažai parduotuvių buvo uždaryta, o specialistai nebeteikia paslaugų, negalėdami susimokėti mokesčių. Žinau daugybę parduotuvių savininkų, kurie negauna jokio pelno“, – pasakojo N.Pineda.
Galbūt tai viso labo moters, kuriai tiesiog nesiseka, nuomonė? Vargu.
„Krizė truko beveik dešimt metų ir buvo labai didelė.
Nors jau išdygo pirmieji ekonomikos atsigavimo daigai, žmonės to dar ilgai nepajus“, – prognozavo Barselonos universiteto ekonomikos profesorius Josepas Oliveras.
Valstybės ekonomika per keletą metų patyrė net kelis nuosmukius. 2009-aisiais, kai kilus krizei Ispanijoje sustojo iki tol smarkiai plėtęsis statybų sektorius, BVP krito daugiau nei 4 proc. Vėliau buvo trumpas atsigavimas, tačiau 2013 metais nuosmukis vėl siekė apie 3 proc.
Prireiks nemažai laiko
Vis dėlto Ispanijoje šeimų, kurių visi nariai yra bedarbiai, skaičius pernai sumažėjo dešimčia procentų. Sumažėjo ir jaunų žmonių nedarbo lygis, tačiau iki normalių rodiklių dar labai toli.
„Per krizę Ispanija prarado apie 4 milijonus darbo vietų. Joms vėl sukurti gali prireikti net 10 metų. 2014 metais dėl ilgai užsitęsusių ekonominių sunkumų net 13,5 milijono ispanų atsidūrė ant skurdo ribos.
Tai reiškia, kad vienas iš penkių ispanų turi ekonominių problemų. Ispanijai reikės laiko norint išbristi iš tokios keblios situacijos“, – įsitikinęs ekonomikos profesorius J.Oliveras.
Plūsta turistai
Pasak ekonomikos ekspertų, prie pernykščio Ispanijos ūkio augimo smarkiai prisidėjo ir rekordus gerinęs turizmo sektorius. 2015 metais šalyje apsilankė net 68 milijonai turistų.
Daugiausia į Ispaniją atvyksta atostogautojų iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos.
Išaugus terorizmo grėsmei Tunise ir Turkijoje, Ispanijos pakrantė sulaukė gerokai didesnio turistų antplūdžio.