Už tuščią butelį gausite 10 ct, bet už gėrimus mokėsit daugiau

Alaus bei kitokių gėrimų importuotojams šiuo metu – pats darbymetis. Jie ne tik tariasi su tiekėjais dėl naujos gėrimų taros ženklinimo. Jie ir patys dirba taip, tarsi lauktų Kalėdų – klijuoja ant plastiko butelių ar skardinių lipdukus su naujais brūkšniniais kodais.

Taromatai už tuščią butelį išmuš 10 euro centų kvitą, bet tik tada, jei galės nuskenuoti brūkšninį jo kodą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Taromatai už tuščią butelį išmuš 10 euro centų kvitą, bet tik tada, jei galės nuskenuoti brūkšninį jo kodą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Taromatai už tuščią butelį išmuš 10 euro centų kvitą, bet tik tada, jei galės nuskenuoti brūkšninį jo kodą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Taromatai už tuščią butelį išmuš 10 euro centų kvitą, bet tik tada, jei galės nuskenuoti brūkšninį jo kodą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Taromatai už tuščią butelį išmuš 10 euro centų kvitą, bet tik tada, jei galės nuskenuoti brūkšninį jo kodą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Taromatai už tuščią butelį išmuš 10 euro centų kvitą, bet tik tada, jei galės nuskenuoti brūkšninį jo kodą.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Audrė Srėbalienė

Feb 4, 2016, 10:47 AM, atnaujinta Jun 9, 2017, 7:10 AM

Ties taromatais parduotuvėse taip pat vyksta pamokos. Ketvirtadienį, sostinės Gedimino prospekte esančioje „Iki“ parduotuvėje ties taromatu būriavosi kasininkai. Jie buvo mokomi, kad ir kaip reikia išvalyti šį taros surinkimo automatą.

Visa tai kainuoja ne tik laiką, bet ir reikalauja daug darbo. Tai – ne talka, darbuotojams įmonės už tai moka atlygį. Todėl nederėtų abejoti, kad gėrimai pabrangs.

Jie pabrangs ir dėl akivaizdžios priežasties: kiekvienas PET, stiklinis butelis ar skardinė yra užstatas. Už jį, pirkdamas gėrimus, sumokės vartotojas. O norėdamas susigrąžinti 10 euro centų, turės pasinaudoti taromatu. Ir dar prieš tai pasistengti, kad tara nebūtų sulamdyta. Jei aparatas negalės „perskaityti“ brūkšninio kodo, pakuotė taps paprasčiausia rūšiuojama šiukšle.   

 Tariasi vieni su kitais

„Pasakysiu trumpai drūtai – rūpesčių daug“, – nukirto bendrovės „Bennet distributors“ sandėlių administratorius Germinas.

Jo teigimu, dalį importuotų gėrimų bendrovė jau suskubo paženklinti, atsižvelgdama į klientų pageidavimus. Tačiau yra ir tokių užsakovų, kurie dalį prekių dar nori gauti be depozito – laiko tokioms prekėms parduoti dar likę trys mėnesiai.

„Tačiau yra ir klientų, kurie neįsivaizduoja, kaip šiuo metu geriausia būtų pasielgti. Jie klausia mūsų patarimo, o ir mes patys nenutuokiame, ką patarti. Visus šios problemos užgriuvo pirmą kartą. Tenka „čia ir dabar“ tartis, ką daryti „, – kalbėjo Germinas.

Prekių tiekėjai taip pat elgiasi, kaip kuris išmano. Vieni jų jau tiekia lietuviams gaminius pakuotėse, paženklintose depozito ženklu, kiti pakuotes dar tik žada pakeisti.

„Tad mūsų prekybos skyriui tenka dirbti su kiekvienu tiekėju individualiai. Sunkus laikas“, – patikino Germinas.

Teko investuoti 

Pasak „Bennet distributors“ prekių grupės vadovo Manto Klimantavičiaus, depozito sistemoje dalyvaujančių produktų ženklinimas yra didelis galvos skausmas „Bennet distributors“ benbdrovei.

„Mūsų platinamų importinių produktų (alaus, vaisvandenių) apyvarta yra daug mažesnė nei vietinės produkcijos.

Tam, kad tinkamai pasiruoštume depozito sistemos įvedimui, buvome priversti investuoti per 30 tūkst eurų. Reikėjo įsigyti antrinio pakavimo į termo plėvę įrenginį, pagal depozito administratoriaus reikalavimus buvo koreguojamas daugelio produktų etikečių dizainas.

Tam tikriems produktams paruošėme specialius drėgmei atsparius lipdukus su barkodu ir depozito ženklu. Vien dėl šių priežasčių vidutinė produktų dalyvaujančių depozito sistemoje savikaina vidutiniškai išaugs 0,03 euro už vienetą“, – sakė M.Klimantavičius.

Jo teigimu, naujosios užstato sistemos pereinamasis 3 mėnesių laikas produktų likučiams išparduoti yra per trumpas.

„Tad vėliau sąnaudos gali dar labiau padidėti, nes teks produktus gražinti iš parduotuvių arba iš naujo paženklinti. Taip pat teks nurašyti dalį seno dizaino etikečių-pakuočių tų produktų, kurių nespėsime parduoti per pereinamąjį laiką“, – kalbėjo M.Klimantavičius.

Kai kurių gėrimų nebeimportuos

„Sumaištis – milžiniška. Juk dalis gamintojų jau tiekia alų naujai paženklintose skardinėse ar buteliuose, kiti – dar ne, todėl ženkliname tarą patys: klijuojame etiketes su naujais brūkšniniais kodais bei depozito ženklu.

Tą patį darome ir su prekėmis, kurių likučių yra susikaupę sandėliuose“, – sakė bendrovės „Eugesta“ Pardavimų skyriaus vadovas Raimondas Meižikas.

Pasirengimas naujajai užstato sistemai neišvengiamai padidino ir produktų savikainą. Anot R.Meižiko, išlaidų reikėjo ne tik lipdukams su barkodu ir depozito ženklu, bet ir darbuotojų atlygiui už papildomą darbą.

„Kiekvieną skardinę ar butelį reikia išimti iš dėžių, užklijuoti lipduką, sukrauti prekes atgal. Tą patį reikia padaryti ir ant alaus butelių ar skardinių, jau esančių parduotuvėse. Nes nutarėme, kad ant kai kurių savo prekių, jau esančių parduotuvėse, taip pat suklijuosime lipdukus nelaukdami, kol ateis gegužė ir baigsis pereinamasis laikas“, – kalbėjo R.Meižikas

Ar papildomos sąnaudos neprivers perrašyt ir alaus kainų?

Anot „Eugesta“ atstovo, bent jau artimiausiu metu neketinama jų keisti. Tačiau tai dar nereiškia, kad prekės nebrangs ateityje.

„Yra ir tam tikrų kainoms ypač jautrių prekių, kurias vargu ar toliau importuosime, – sakė R.Meižikas. – Jų kainos kelti negalime, o papildomų sąnaudų ženklinimui – daugybė“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.