Europiečiai ginkluojasi – ruošiasi atremti pabėgėlių atakas

Pagrindinė bumo priežastis – valdžios institucijų nesugebėjimas užtikrinti savo piliečiams saugumo. Ir jie rengiasi atremti galimus atvykėlių išpuolius savarankiškai. Kokius savigynos metodus naudoja europiečiai? Žvilgsnis į Europą pro rusišką langą, o pro jį pasižvalgė portalo „Lenta.ru“ žurnalistas Michailas Kurakinas.

Austrija ne be pagrindo laikoma viena ramiausių, taikingiausių ir klestinčių Europos šalių. Bet būtent ši Alpių respublika pernai vasarą ir rudenį atsidūrė šimtų tūkstančių pabėgėlių iš Artimųjų Rytų kelyje. Tyrimas, kurį spalio mėnesį atliko Linco visuomenės nuomonės tyrimo institutas (IMAS), parodė, kad austrai labiausiai bijo visuomenės islamizacijos ir nusikalstamumo padidėjimo dėl migrantų antplūdžio. Teroro aktai Paryžiuje jų nerimą tik sustiprino. O pranešimai, kad Zalcburge buvo sulaikyti įtariamieji dalyvavus teroristiniuose išpuoliuose Prancūzijos sostinėje, perpildė kantrybės taurę.

Prisiminę, kad jų šalyje galioja vienas liberaliausių Europos Sąjungos teisės aktų dėl ginklų, austrai suskubo juos pirkti. Medžioklinius ir šratinius šautuvus jie tiesiog šlavė nuo Austrijos ginklų parduotuvių lentynų. Paklausą didino dar ir tai, kad leidimą lygiavamzdžiam šautuvui galima įforminti atgaline data, per keturias savaites po pirkimo.

Graižtvinių ginklų rinkoje (pistoletai, revolveriai, pusiau automatiniai šaunamieji ginklai ir t.t.) taip pat kilo ažiotažas. Paprastai egzaminai ginklo laikymo leidimui gauti organizuojami kartą per penkias savaites, bet dėl padidėjusios paklausos juos pradėta rengti kas savaitę. Pirmosiose pirkėjų gretose buvo moterys. Jos aiškino savotišką „šopingo terapiją“ paprastai – su ginklu rankose daugiau šansų apsiginti nuo užpuolikų. Rezultatas – Austrijoje per metus parduota 70 tūkstančių šaunamųjų ginklų. O iš viso gyventojai, kurių Austrijoje 8,5 milijono, šiuo metu turi 900 tūkstančių ginklų.

Kalnų šaulių divizija

Ne mažiau uoliai papildo atsargas namuose ir šveicarai. Konfederacija turi bendrą įstatymą, kuris suteikia teisę piliečiams, sulaukusiems 18 metų, įsigyti tiek civilinį, tiek karinį ginklą. Visi vyrai nuo 19 iki 31 metų, turintys Šveicarijos pilietybę ir medicinos komisijos pripažinti tinkamais karinei tarnybai, privalo nustatytą laiką tarnauti ginkluotosiose pajėgose. Po to jie kasmet dalyvauja mokomosiose stovyklose ir kelia kvalifikaciją. Savo automatus ir šautuvus jie saugo namuose.

Nepaisant to, kad namuose šveicarai turi įspūdingą ginklų arsenalą, jų pardavimas dvylikoje kantonų praėjusių metų pabaigoje išaugo vidutiniškai 20 proc., o Vo kantonas pasiekė rekordą – 70 procentų. Suprantama, kad tai reakcija į Paryžiaus teroristinius aktus. Konfederacija neįeina į Europos Sąjungą, bet dalyvauja Šengeno susitarime, ir migrantams nėra sunku kirsti jos sieną. Pačios neutraliausios pasaulio valstybės gyventojams baimės įvarė moterų užpuldinėjimai Ciuriche, kurie, kaip ir Vokietijoje, vyko per Naujųjų metų šventes.

2002 metų balandį Vokietijoje buvo priimtos ginklo įstatymo pataisos. Taisyklės buvo labai sugriežtintos. Tai susiję su padidėjusiu „pilkųjų“ ir „juodųjų“ šaunamųjų ginklų skaičiumi, kurie patekdavo į Vokietiją iš karo apimtų Balkanų šalių ir kontrabanda iš Rytų Europos. Įvairiais duomenimis, tuo metu šalyje buvo iki pusės milijono neregistruotų rankinių šaunamųjų ginklų. Ar tie ginklai buvo konfiskuoti, ar iki šiol slaptuose arsenaluose laukia, kol išmuš jų valanda, – nežinoma.

Vokietijos įstatymai dėl ginklų – vieni griežčiausių Europoje. Pavyzdžiui, už neteisėtą karinio pavyzdžio šovinių laikymą gresia metai kalėjimo. Vokiečiai – įstatymui paklūstantys žmonės ir todėl ginkluojasi tuo, kas leidžiama. Tai pirmiausia nemirtini ginklai savigynai.

Po „ilgų rankų nakties“ Kelne ekonomistas ir žurnalistas Dirkas Mülleris savo vaizdo tinklaraštyje „YouTube“ tvirtino: „Jeigu pažvelgtume į parduotuves, prekiaujančias apsisaugojimo priemonėmis, – elektros šoko įtaisais, dujų balionėliais ir panašiai,  galime teigti, kad šiuo metu jų savininkai nežino, kur jiems papildyti asortimentą, nes vartotojai aktyviai perka šias prekes. Eiliniai piliečiai, pensininkai, ne naciai. Tai ne kokie nors bepročiai, bet paprasti žmonės, kurie bijo dėl savo gyvybės.“

Beje, vokietės, spėjusios nusipirkti dujų balionėlių, neturi dėl ko skųstis. Ne taip, kaip 17-metė Danijos miesto Sionderborgo gyventoja. Kai buvo pamėginta ją išprievartauti, mergina papurškė užpuolikui į veidą dujų iš balionėlio. Prievartautojas, kuriam nepasisekė įgyvendinti savo užmačių, ašarodamas paspruko. O mergina dabar privalo sumokėti 500 kronų (apie 67 eurus), nes naudoti dujų balionėlius Danijoje uždrausta.

Karšti skandinavų vaikinai

Norvegijos miestuose pasienyje su Rusija pačioje sausio pradžioje taip pat užfiksuotas šaunamųjų ginklų pardavimo augimas – maždaug 50 procentų. Ir vėl dėl visko kaltas pabėgėlių antplūdis – į Norvegijos Karalystės teritoriją jie pateko per Rusiją. Vietos valdžia pranešė: „Gyventojai skundžiasi kai kurių pabėgėlių neadekvačia reakcija į Kalėdas ir kitas krikščionių šventes. Be to, užfiksuotas ginklo panaudojimo atvejų padaugėjimas sprendžiant konfliktus su pabėgėliais.“

Karalystės įstatymai leidžia turėti įvairių rūšių šaunamąjį ginklą, išskyrus automatinį. Kad galėtum įsigyti pistoletą ar revolverį, turi ne mažiau kaip pusmetį užsiiminėti šaudymo klube, o ginklą nusipirkęs nors retkarčiais dalyvauti varžybose. Tačiau kai kuriuose Norvegijos rajonuose gyventojai ne gali, bet privalo turėti su savimi šautuvą. Pavyzdžiui, tie, kurie gyvena Špicbergeno archipelago salose. 2007 metais moksleiviams ir studentams buvo uždrausta palikti gyvenviečių teritoriją be ginklo ir šovinių dėl didelės baltųjų lokių užpuolimo rizikos.

Kreivakojai dabar tikriausiai kelia mažiausią grėsmę karalystei. Norvegijos vyriausybė ne juokais bijo naujų breivikų atsiradimo. Padėtis su pabėgėliais gali išprovokuoti agresyvią ultradešiniųjų reakciją. Norvegijos saugumo policija (PST) pareiškė, kad būtent tai, o ne radikaliųjų islamistų patekimas į šalį – didžiausia grėsmė šalies nacionaliniam saugumui.

Pagal garsiąją formulę, kurią išvedė Antonas Pavlovičius Čechovas, jeigu pirmajame pjesės veiksme ant sienos kabo šautuvas, paskutiniame jis turi iššauti. Pirmojoje dabartinės Europos dramos dalyje šautuvas ant sienos jau pakabintas.

Parengė Leonas Grybauskas