Leidinys „Financial Times“, išanalizavęs šešių regiono valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos ir Bulgarijos rodiklius, pateikė faktus, kurie atsispindi kiek per pastaruosius metus sumažėjo prekybos balanso rodikliai.
Štai svarbiausi iš jų:
1. 2015 metais eksportas iš aukščiau minėtų šalių į Rusiją, lyginant su 2014 metais, sumažėjo 5,9 mlrd.eurų;
2. Praėjusiais metais Rusija užėmė septintąją pagal eksportą ir trečiąją pagal importą į Rusiją vietą. Per metus eksporto ir importo apimtys atitinkamai sumažėjo per dvi ir vieną pozicijas.
3. 2015 metais Vokietija, išstūmusi Rusiją, tapo didžiausiu importuotoju į Bulgariją;
4. Rusiškoji Lietuvos eksporto dalis nuo 2014 metų sumažėjo 7 procentiniais punktais – nuo 21 proc. iki 14 procentų;
5. Rusijos kompanijos traukiasi iš Vidurio Europos rinkų: pavyzdžiui, „Lukoil“ pardavė savo degalinių tinklus Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje, o „Sberbank“ pardavė savo antrinę kompaniją Slovakijoje ir leido suprasti, kad nusiteikęs toliau atsisakyti veiklos „nereikšmingose“ europietiškose rinkose;
6. Iš viso, prekių pardavimai į Rusiją iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Čekijos per 2015 metus sumažėjo maždaug 30 proc. Toks pats rodiklis per praėjusiųjų metų 11 mėnesių užfiksuotas Slovakijoje ir Vengrijoje.
Kaip leidiniui pasakojo Karnegio fondo ir Vidurio Europos politikos instituto ekspertas Balazsas Jarábikas, šių prekybos santykių su Rusija atkūrimas įmanomas, tačiau kol kas politika jiems daro neigiamą įtaką.
Kitokią nuomonę leidiniui išsakė Lietuvos tarptautinių santykių ir politikos instituto vadovas, profesorius Ramūnas Vilpišauskas. Jis mano, kad nepaisant politinės retorikos, verslas labiausiai nukentėjusiose šalyse (tokia, jo žodžiais, yra Lietuva) bus už tai, kad kaip galima greičiau būtų atkurti prekybiniai ryšiai su Rusija.