„Jeigu dar labiau sumažės pasitikėjimas ekonomine ateitimi
dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES, tai yra pats
blogiausias laikas, kada tai gali atsitikti, nes jis gali pakirsti
pasitikėjimą Europos centrinio banko gebėjimu skatinti ekonominį
atsigavimą. Ir tai turėtų labai liūdnų pasekmių visai
ekonomikai. Kita vertus, mes nežinome a priori, ar taip atsitiks“,
– BNS pirmadienį komentuodamas susitarimą tarp ES ir Didžiosios
Britanijos kalbėjo V.Vobolevičius.
Pasak jo, Didžiosios Britanijos išstojimo faktas didelių
ekonominių pasekmių pats savaime neturėtų, nes būtų siekiama
sudaryti palankias bendradarbiavimo su ES sąlygas. Tačiau
potencialiai pavojinga gali būti reakcija į šį pasitraukimą.
„Poveikio kanalas yra per lūkesčius: jeigu išstoja Didžioji
Britanija, diskredituojamas ES projektas gana stipriai, kyla
abejonės, kas bus su ekonomika. Jeigu abejonių kyla, žmonės
pradeda pardavinėti akcijas, o ne jas pirkti, skolintis tampa
sunkiau. Tai reiškia, jog centriniai bankai yra dar labiau priversti
didinti kiekybines palengvinimo priemones, kad skolinimąsi
atgaivintų, o mes jau stovime ant ribos, kad tam jau gali nebebūti
pagrindo“, – sakė ISM lektorius.
Pasiektas susitarimas – kompromisinis variantas
Penktadienį pasiektas ES ir Didžiosios Britanijos susitarimas,
pasak politologo, yra kompromisinis variantas, nes abiem pusėms
suteikia svarbių argumentų: britų premjeras Davidas Cameronas
gavo pakankamai argumentų agituoti britus likti
ES, o ES svarbu yra išimtinis šio susitarimo statusas, reiškiantis,
kad Britanijos išsiderėtos nuolaidos netaps taisykle.
„Kad D.Cameronas galėtų šį klausimą spręsti neišvedant
Britanijos iš ES, nes esu tikras, kad jis pats to nenori, jis turi
turėti galimybę grįžęs iš Briuselio pasakyti, kad štai, gavau
daug gerų nuolaidų. Ir tokią galimybę jis turi: pirmiausiai dėl
imigrantų išmokų apribojimo, pavadinto ypatingu atveju – kas yra
irgi svarbu, nes ypatingi atvejai siunčia žinią, kad tai negali
tapti taisykle ES. (...) Briuselis savo ruožtu turėjo interesą
išlaikyti Britaniją, darydamas kaip galima mažiau nuolaidų. Ir
mano manymu, Briuselis daug ką sugebėjo išsaugoti“, – sakė
V.Vobolevičius.
Anot jo, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas žaidžia
rizikingą žaidimą, siekdamas referendumo, kuriame jam reikalingas
sprendimas – jog Britanija liktų ES. Tačiau Briuselyje pasiektas
susitarimas yra tik „leidimas daryti kampaniją“, kur abi pusės
stengsis patraukti rinkėjus savo pusėn.
Kokia bus referendumo baigtis, pasak politologo, greičiausiai
nulems asmenybių – tokių kaip už likimą ES pasisakantis
D.Cameronas ar pasitraukimą iš ES palaikantis Londono meras Borisas
Johnsonas, įtaka, taip pat Škotijos situacija.
„Nei vienoje, nei kitoje barikadų pusėje žmonių sprendimų
nelems ekonomika. (...) Bus sprendžiama pagal simboliką: škotams ES
siejasi su didesne nepriklausomybe nuo Londono – tai yra emociniai
dalykai, bus siejama su autoritetingų lyderių užimamomis
pozicijomis – pavyzdžiui, D.Camerono arba B.Johnsono“, –
kalbėjo V.Vobolevičius.
Briuselyje penktadienį užtikrinęs susitarimą dėl ES reformų,
kitą dieną D.Cameronas paskyrė istorinio referendumo dėl savo
šalies narystės Bendrijoje datą – birželio 23-iąją.