Kita vertus, stebima tendencija, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ūkiai stambėja, atsiranda vis daugiau laikytojų, kurie turi didesnes karvių bandas.
Tokius pokyčius nulemia nuolat sudėtingėjančios rinkos sąlygos. Pieno poreikis nuolat auga, kadangi daugėja žemės gyventojų. Jų skaičius jau perkopė 7 milijardus. Pastartuoju metu pasaulyje pieno primelžiama tiek, kiek dar niekada nebuvo primelžiama – apie 818 mln. tonų per metus.
Nepaisant didėjančio pieno poreikio, jo supirkimo kainos labai menkai tepaaugo.
Sausio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje buvo 225,7 eurų už toną – įkainis padidėjo 1,9 proc.
Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu, padidėjo 2,1 proc.
Žemės ūkio ministerijos nuomone, toks nežymus kainų didėjimas teikia optimizmo, bet negesina pagalbos poreikio – pieno ūkiams ji verkiant reikalinga.
„Ieškome galimybių padėti ūkininkams, deramės dėl paramos iš Europos Sąjungos biudžeto, kalbamės su kitais pieno sektoriaus dalyviais, kad jie nemažintų supirkimo kainų. Tačiau taip pat suprantame, kad ūkiai, turintys nedidelės karvių bandas, neišsilaikys tik parduodami pieną. Jie turėtų imtis ir produktų gamybos.
Nors ir vangiai, bet pieno ūkiai stambėja, o ateityje jiems vis tik teks kooperuotis“, – kalba žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Šiuo metu dėl pieno sektoriaus yra susirūpinusios bene visos šalys. Briuselyje Europos Sąjungos žemės ūkio ministrai nuolat kelia šį klausimą.
Vis dėlto ar Lietuvos pieno gamintojai gali išsilaikyti, kai didžioji dalis laiko po vieną ar dvi karves?
Eurostato duomenimis, 2013-aisiais vidutiniame ES (beje, ir Estijos) pieno ūkyje buvo 38 melžiamos karvės, o Lietuvos – vos 5. Latvijoje vidutinis ūkio dydis – 7,6 karvės, o Estijoje vidutinio ūkio dydis siekia net 40,7 karvės.
Estijoje per metus iš vienos karvės buvo primelžiama po 7,93 t, Latvijoje – po 5,74, o Lietuvoje – vos po 5,61 t.
Šių metų vasario duomenimis, mūsų šalyje, ūkių, laikančių karves, buvo 53,4 tūkst., palyginti su praėjusiais metais, jų sumažėjo 10,7 proc. (6,37 tūkst.). Beveik 80 proc. visų pasitraukusiųjų iš pieno gamybos buvo 1-2 karvių laikytojai.
Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės praėjusių metų gruodžio mėnesį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 269 eurų už toną.
Ši kaina yra beveik 20 procentų didesnė už vidutinę natūralaus pieno supirkimo kainą. Šiemet sausio mėnesį šiems pieno gamintojams už pieną mokėta tiek pat, kaip ir praėjusį mėnesį ar prieš metus.
Kuo didesnis ūkis, tuo daugiau pieno pagaminama ir tuo aukštesnė yra supirkimo kaina ir atvirkščiai, kuo ūkis smulkesnis – tuo mažiau uždirbama. Lietuvoje net 74 procentai pieno tiekėjų laiko tik iki 5 karvių, nors jų yra daugiau nei pusė, tačiau iš jų superkama tik 15 proc. viso šalyje pagaminamo pieno. Būtent šių ūkininkų pajamos yra mažiausios.
Prie sienos spaudžia kooperacija
Lietuvos pieno gamintojams ateityje bus vis sudėtingiau konkuruoti su užsienio rinkomis, kur ūkiai yra stipriai kooperuoti.
Pavyzdžiui, Japonijoje apie 9 mln. žemdirbių priklauso kooperatyvams ir papildomai sukuria 257 000 darbo vietų. Prancūzijoje net 75 proc. žemdirbių priklauso bent vienam kooperatyvui, o Egipte net 4 mln. ūkininkų gauna pajamas ir išlaiko šeimas, būdami kooperatyvų nariais.
O Lietuvoje? Kiekvienas ūkininkas laikosi savo ūkio ir nemato kooperacijos prasmės. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, norėdami stiprinti pieno sektorių, tiek ūkininkai, tiek kiti šio sektoriaus dalyviai turėtų siekti ūkių stambėjimo. Parama. Kokia ji? Šiemet pieno gamintojams bus skiriama maksimali galima pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama – numatyta 17,15 mln. eurų.
Šią paramą, kaip ir 2015 m., planuojama skirti tik tiems ūkiams, kurie šiuo metu laiko melžiamas karves. Ją planuojama išmokėti ūkiams jau kovo–balandžio mėnesiais. Taip anksti šios lėšos dar niekada nebuvo mokėtos.
Taip pat šiais metais 45 proc. viso susietosios paramos voko bus skiriama pieno gamintojams – 25,3 mln. Eur už melžiamas karves ir 4,6 mln. eurų – už pieninius bulius.
Taip pat vykdomos ilgalaikės priemonės, pagelbėsiančios pieno sektoriui išgyventi, t. y. remiama eksporto rinkų paieška įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą parama teikiama smulkiemsiems ir vidutiniams pieno gamintojams bei skatinama jų kooperacija, gyvulininkystės ūkiams taikomas didžiausias pagal ES teisės aktus leidžiamas paramos intensyvumas, taikomos finansinės paramos priemonės, yra parengtas Kooperacijos plėtros priemonių skatinimo plano projektas, būtent ministerija inicjiavo mokestinių lengvatų kooperatyvams klausimų svarstymą.
Nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.
Įstatymas griežčiau reglamentavo sutarčių sudarymą (už sutarčių nebuvimą ar neteisingą jų sudarymą yra numatytos baudos), padidino skaidrumą rinkoje ir abiejų sutarties šalių informuotumą. Be to, šiuo įstatymu buvo paskirta institucija – VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, atsakinga už pieno rinkos priežiūrą, ir pieno gamintojai, įtardami pieno pirkėjo nesąžiningus veiksmus, gali į ją kreiptis.
