Tokią išvadą Vyriausybės kanceliarija padarė gavusi atliko
vasaros laiko taikymo Lietuvos teritorijoje poveikio analizę bei
gyventojų apklausos rezultatus. Tyrimas atliktas sveikatos,
energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio srityse.
„Apibendrinus tyrimų metu surinkus duomenis, daroma išvada,
kad dabartinė vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistema nedaro
neigiamo poveikio ūkio sektoriams. Kadangi nebuvo nustatyta, kad
vasaros laiko taikymas Lietuvoje turėtų neigiamą poveikį žmonių
sveikatai, nesiūloma keisti dabar galiojančios vasaros ir žiemos
laiko įvedimo sistemos“, – teigia Vyriausybės kancleris Alminas
Mačiulis.
Europos Sąjungos direktyva, numatanti vasaros ir žiemos laiką,
galioja neribotai.
Pasak Vyriausybės kanceliarijos vadovo, iniciatyvos atsisakyti
vasaros ir žiemos laiko nepalaiko ir kitos Europos Sąjungos šalys.
A.Mačiulio teigimu, skirtingo nei visose ES valstybėse narėse
laiko režimo taikymas mūsų šalies teritorijoje sukeltų papildomų
nepatogumų energetikos ir susisiekimo srityse dėl atitinkamų
sistemų veiklos sinchronizavimo.
Pernai lapkritį Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė
Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant Europos Sąjungos
direktyvą dėl laiko ir leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu
laiku gyventi.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į
pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko
juostą.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse,
keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko. Direktyvos galiojimas yra
neribotas. EK kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame
nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.
Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį,
pasukant laikrodžio rodykle valanda prie į priekį, o atšaukiamas
paskutinį spalio sekmadienį.