Tokią išvadą Vyriausybės kanceliarija padarė gavusi atliko vasaros laiko taikymo Lietuvos teritorijoje poveikio analizę bei gyventojų apklausos rezultatus. Tyrimas atliktas sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio srityse.
„Apibendrinus tyrimų metu surinkus duomenis, daroma išvada, kad dabartinė vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistema nedaro neigiamo poveikio ūkio sektoriams. Kadangi nebuvo nustatyta, kad vasaros laiko taikymas Lietuvoje turėtų neigiamą poveikį žmonių sveikatai, nesiūloma keisti dabar galiojančios vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistemos“, – teigia Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.
Europos Sąjungos direktyva, numatanti vasaros ir žiemos laiką, galioja neribotai.
Pasak Vyriausybės kanceliarijos vadovo, iniciatyvos atsisakyti vasaros ir žiemos laiko nepalaiko ir kitos Europos Sąjungos šalys.
A.Mačiulio teigimu, skirtingo nei visose ES valstybėse narėse laiko režimo taikymas mūsų šalies teritorijoje sukeltų papildomų nepatogumų energetikos ir susisiekimo srityse dėl atitinkamų sistemų veiklos sinchronizavimo.
Pernai lapkritį Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant Europos Sąjungos direktyvą dėl laiko ir leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko. Direktyvos galiojimas yra neribotas. EK kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.
Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodykle valanda prie į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.
