Tačiau vienas projekto rengėjų – Lietuvos pramonininkų ir darbdavių konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius, kalbėdamas su naujienų agentūra ELTA, pabrėžė, kad dalies nuostatų, dėl kurių iki šiol jau buvo sutarę visi socialiniai partneriai (profesinės sąjungos, darbdaviai), kodekse nebeliko.
– Baigiantis vasariui, baigtas ir naujos redakcijos Darbo kodekso projekto svarstymas kai kuriuose Seimo komitetuose. Socialinių reikalų ir darbo komitetas projektui pritarė ir jau artėjama prie šio dokumento patvirtinimo Seime. Bet daug kam dabar kyla abejonių, ar Seimui pavyks tai padaryti per pavasario sesiją. O kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Pirmiausia turiu pasakyti, kad naujasis Darbo kodeksas buvo labai nuodugniai išnagrinėtas Trišalėje taryboje, – vien dėl šio klausimo rinkomės net 25 posėdžius. Ir po didelių diskusijų buvo pritarta daugiau nei 80 procentų DK pataisų (o jų iš viso projekte yra daugiau kaip 600). Vos dėl penktadalio pataisų socialinių partnerių nuomonės išsiskyrė.
Teko dalyvauti ir Seimo komiteto posėdžiuose, kai svarstytas tas dokumentas. Tačiau susidariau nuomonę, kad tiek vieni (Trišalėje taryboje suderinti), tiek kiti (nesuderinti) klausimai svarstyti vienodai. Daug kas buvo pakeista ir neatspindėjo to, dėl ko sutarė socialiniai partneriai iš Trišalės tarybos.
Aišku, reikia padėkoti komitetui, kad patį DK, kaip dokumentą, „apvilko teisine kalba“. Bet kyla klausimas, kam reikėjo Trišalėje taryboje derinti nuostatas ir dėl jų sutarti socialiniams partneriams, jei politiniu lygmeniu – Seimo komitete – tie sutarimai neteko prasmės? Abejoju, ar per tokį trumpą laiką, kiek tam klausimui skirta, Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Teisės komitetai galėjo priimti pačius išmintingiausius sprendimus. Todėl manyčiau, kad reikia dar kartą Trišalei tarybai sugrįžti prie DK projekto. Naudos tikrai duotų diskusijos prieš galutinį jo svarstymą Seime.
– Kam iš viso reikėjo keisti Darbo kodeksą, ar senasis, kaip viešojoje erdvėje teigta, buvo „sovietinio raugo“?
– Nesutinku su tokia nuomone. Ankstesnį Darbo kodeksą rengė mokslininkai. Jo nuostatos derintos su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais. Galima pridurti, kad darbą inspektavo Europos Komisijos deleguotas narys, kuris kruopščiai išsakydavo savo pastabas dokumento rengėjams, ir į jas buvo atsižvelgiama.
Todėl neteisinga teigti, kad tas Darbo kodeksas buvo sovietinis palikimas. Ne sovietų, o EK ekspertai tuomet inspektavo šio dokumento rengėjus. Tas Darbo kodeksas buvo priimtas 2002 metais. Jis veikė ir būtų dar veikęs, jei ne daugybė pataisymų, kurie sujaukė šį dokumentą.
Reikėtų pažymėti, kad tuomet kodeksą rengė profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai. Bet dabar į naujo DK projekto rengimą aktyviai įsitraukė teisininkai (dauguma jų – advokatai) bei nelegalaus verslo šalininkai. Todėl daugelyje šio dokumento pataisų yra žodžiai „spręsti turi teismas“. Tarsi paliekant daug landų, kas aiškiai padidintų nelegalaus verslo galimybes.
Tačiau darbdaviai ir profsąjungos labiau laikosi nuostatos, kad tarpusavio santykius geriausia aiškintis pačiame darbo kolektyve, įmonėje. Ir tik retais atvejais gali prireikti teismo. O iki jo, priminsiu, dar yra ir Darbo ginčų komisija Darbo inspekcijoje.
– Kaip Jūs manote, ar daug parlamentarų ryšis prieš patvirtindami perskaityti visus šešis šimtus DK puslapių, ir kas labiau buvo suinteresuotas tokiu gausiu pakeitimų skaičiumi – darbdaviai ar jų samdomieji?
– Klausimai, pakeitimai, kodekso nuostatos yra susiję, tai – visuma, ir išskirti kurią nors vieną dalį pagal tai, kas ją inicijavo, būtų sudėtinga. Juolab kai daugybė tų pakeitimų susiję su kitais teisės aktais. O tiek darbdaviai, tiek profesinės sąjungos bei valdžios atstovai savo nuomones išsakyti, pozicijas derinti turi galimybę respublikinėje Trišalėje taryboje.
Taryba kaip tik ir įkurta visų trijų šalių sutarimu ir ji sėkmingai Lietuvoje veikia daugelį metų. Bet dabar kažkam prireikė kitokios jos įsteigimo tvarkos, netgi – tarybos patvirtinimo. Atseit Vyriausybė numatytų, kas tarybą gali sudaryti, – atranką atliktų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Galiu užtikrinti, kad tokios tvarkos nėra nė vienoje civilizuotoje pasaulio valstybėje. Vyriausybės nesikiša į socialinių partnerių dialogą ir nenurodinėja, kas jame gali dalyvauti. Latvijoje, Estijoje, pavyzdžiui, darbdaviams trišalėse tarybose atstovauja po vieną organizaciją. Vokietijos, kuri yra nepalyginamai didesnė už Baltijos valstybes, Trišalėje taryboje dirba dvi darbdavių organizacijos.
Lietuvoje šiuo metu Trišalėje taryboje tokių organizacijų yra keturios. Dėl Trišalės tarybos darbo esame girdėję gerų mūsų šalies Prezidentės atsiliepimų. Ir keistai dabar atrodo kai kurių politikų siekis įvesti valstybės reguliavimą ir nepaisyti socialinių partnerių bendros veiklos principų. Tokie pakeitimai Trišalės tarybos sudarymo tvarkoje jau būtų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos pažeidimas.
– Jei bus patvirtinta tokia, kokia dabar yra, naujojo Darbo kodekso redakcija, ar darbuotojai turės daugiau nei iki šiol galimybių dalyvauti įmonių socialiniame bei ekonominiame valdyme?
– Manau, taip. Ir kaip tik Seime šia tema šiandien kalbama. Dalyvaujant svečiams iš Vokietijos bei Latvijos. Jie dalysis savo patirtimi, kuri, tikiu, yra kur kas didesnė nei Lietuvoje veikiančių socialinių partnerių. Vokietijoje gan aktyviai įmonėse veikia darbo tarybos. Šioje šalyje profesinės sąjungos savo veikloje daug dėmesio skiria šakiniams susitarimams už įmonės ribų. Todėl problemos sprendžiamos neapsiribojant viena įmone, o plačiau – pagal pramonės šakas.
– Taip ir neatsakėte, ar tikite, kad šios kadencijos Seimas spės patvirtinti Darbo kodekso projektą, ir jis taps veikiančiu dokumentu?
– Tas kodeksas – dalis socialinio modelio. Kadangi kodeksas kaip dokumentas išdėstytas per šimtus puslapių, kadangi buvo šimtai derinimų, pataisymų, politikams bus sudėtinga visa tai aprėpti, pasigilinti. Gali būti taip, kad pavasario sesijoje DK svarstymas Seime prasidės, rudenį tęsis ir... Bet labai norėtųsi, kad iki naujų Seimo rinkimų šis dokumentas būtų patvirtintas.
