Nors apie eksporto rinkos diversifikavimą verslininkai kalba jau seniai, rimtesnių veiksmų imtasi tik po Rusijos sankcijų paskelbimo.
Rusija, į kurią ilgą laiką buvo eksportuojama didžiausia dalis Lietuvos produkcijos, šių metų vasario mėnesį į pirmąją vietą užleido Latviją. Didesnė Lietuvos eksporto dalis nei Rusijai teko ir Lenkijai.
Priverstinis diversifikavimas
Lietuvos verslininkai jau ne vienus metus kalba apie būtinybę diversifikuoti Lietuvos eksporto rinką.
Neprognozuojama padėtis Rusijoje skatina juos ieškoti partnerių kitur, tačiau daugiau dėmesio tam skirti verslininkai pradėjo tik po Rusijos sankcijų.
„Atsitraukimo nuo Rusijos tendencija pastebima nuo 2014 m. vidurio, kai buvo paskelbta apie sankcijas. Visus praėjusius metus eksporto dalis į Rusiją mažėjo, tiesiog anksčiau ta dalis buvo tokia didelė, kad net eksportui mažėjant Rusija išliko pagrindine partnere“, – teigė G.Nausėda.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos projektų departamento direktorius Sigitas Besagirskas vardijo tokias pat eksporto į Rusiją mažėjimo priežastis – Rusijos perkamosios galios sumažėjimą ir paskelbtą embargą mūsų maisto produktams.
„Kol nepasikeis politinė situacija Rusijoje, eksportas į šią šalį turėtų ir toliau mažėti“, – teigė S.Besagirskas.
„Ne iš gero gyvenimo į Rusiją eksportuojama vis mažiau“, – mano G.Nausėda. Jis įsitikinęs, kad nors verslininkai noriai kalba apie naujų partnerių paieškas, iki sankcijų pradžios šios kalbos nebuvo daug vertos: „Kai pelningumo maržos Rusijoje du tris kartus didesnės nei kitose šalyse, natūralu, kad kalbos lieka kalbomis“.
Atsiradus realiai grėsmei verslui, daugelis įmonių buvo priverstos ieškoti kitų eksporto rinkų, nepriklausomai nuo to, ar pačios to norėtų.
Verslininkai nesidžiaugia
Verslininkams dėl išorinių priežasčių sumažėjęs eksportas į Rusiją atsiliepė neigiamai.
Įmonės, kurių produkciją yra universali, nukentėjo, nes, eksportuojant į Vakarų Europą, verslo marža yra kur kas mažesnė ir verslininkai automatiškai gauna mažiau pelno. Skaudesnes eksporto į Rusiją mažėjimo pasekmes pajuto įmonės, kurios buvo orientuotos būtent į Rusijos rinką.
„Dalis tokių įmonių turėjo užsidaryti, kitos stengėsi ir toliau eksportuoti, kad ir nuostolingai“, – pasakojo S.Besagirskis. Vis dėlto, ilgainiui daugelis įmonių prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų eksporto rinkoje.
G.Nausėda teigia, kad ta eksporto dalis, kuri anksčiau tekdavo Rusijai, tolygiai pasiskirstė po kitas Europos valstybes.
„Verslininkai pasuko į Senosios Europos rinkas, bet konkurencija ten yra didelė, o pelnas mažesnis. Dėl šių priežasčių daugelis įmonių susidūrė spaudimu, pablogėjo jų finansiniai rodikliai, bet iš esmės galima sakyti, kad įmonės ir toliau dirba normaliu rėžimu“, – teigė ekonomistas.
Stebuklo tikėtis neverta
S.Besagirskis mano, kad Lietuvos verslininkai rinkos diversifikavimui pasiruošė gerai, o savo noru smarkiai mažinti eksporto į Rusiją kiekius nėra logiška: „Rusijos praradimas mūsų verslininkams buvo skaudus smūgis. Naujų rinkų paieška vyko visada, bet problema yra ta, kad kažkokio stebuklo sukurti mes paprasčiausiai negalime.“
Pramonininkų konfederacijos atstovas teigia, kad 98 proc. pasaulio valstybių didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja į kaimynines valstybes, todėl natūralu, kad Rusija dominavo Lietuvos eksporto rinkoje.
„Logistikos kaštai, kitos išlaidos ir net kultūriniai skirtumai lemia tai, kad kuo toliau eksportuoji, tuo sunkiau savo produkciją parduoti“, – teigė S.Besagirskis. Lietuvos eksportuotojai naujų galimybių ieško Europos rinkose, bet tikėtis kardinalių pokyčių – neverta.
„Jei norime savo prekes parduoti Afrikoje, Lotynų Amerikoje ar Arabų šalyse, turime siūlyti tikrai nišinį ir unikalų produktą. Į trečiąsias šalis mūsų verslininkai eksportuoja ir šie skaičiai gali šiek tiek augti, bet neverta tikėtis, kad atsiras naujų stambesnių eksporto partnerių“, – teigė S.Besagirskas.
Produkciją, kuri anksčiau keliavo į Rusiją, dabar Lietuvos verslininkai eksportuoja į Europos valstybes. Orientuojamasi į Vakarų Europą, Vokietiją, Skandinaviją, Britaniją, Baltijos šalis ir Lenkiją.
