Didieji kiaulių augintojai – prieš smulkiųjų ūkių „gaišenas“

Jeigu ūkininkai sugeba badu marinti gyvulius, tai kas dedasi jų tvartuose? Tai parūpo stambiesiems kiaulių augintojams, smarkiai nukentėjusiems nuo afrikinio kiaulių maro.

Veterinarijos inspektoriai sutinka: smulkiuose ūkiuose bėdų būna daugiausia, tačiau patikrinti visų jie neturi pajėgų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Veterinarijos inspektoriai sutinka: smulkiuose ūkiuose bėdų būna daugiausia, tačiau patikrinti visų jie neturi pajėgų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Baravykas.<br>V.Balkūno nuotr.
A.Baravykas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Audrė Srėbalienė („Lietuvos rytas“)

Mar 17, 2016, 8:10 AM, atnaujinta Jun 1, 2017, 12:10 PM

Kauno rajono Ilgakiemio miestelyje vis dar netyla kalbos apie tai, kodėl valstybinių įstaigų atstovai anksčiau nepričiupo gyvūnus kankinusio vietos ūkininko Arijaus Augustaičio.

Iš jo valdos savaitės pradžioje buvo išvežta 15 kiaulių ir paršelių, sušalusių ir peralkusių. Ūkyje būta ir badą kentusių galvijų, kuriuos suženklino ne kas kitas, bet veterinarijos gydytojai. Negi jie nematė, kas vyksta?

Tai įkaitino tų kiaulių augintojų, kuriuos veterinarijos inspektoriai laiko lyg po didinamuoju stiklu, emocijas. Jau dvejus metus po Lietuvą klaidžiojanti afrikinio kiaulių maro šmėkla niekur nedingo, bet mažieji ūkiai tebelieka padidintos rizikos zona.

Deramos kontrolės nėra

„Ar normalu, kad tvarkingų ūkių pašonėje vyksta protu nesuvokiami dalykai? Jei ne kaimynų skundas, A.Augustaitis ir toliau slėptų gaišenas, o iškankintų gyvulių mėsą pardavinėtų turguje kaip „gerą lietuvišką“, – piktinosi Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.

Jau senokai parengta afrikinio kiaulių maro valdymo strategija. Tačiau ji vis dar nepatvirtinta, nes kai kurių jos priemonių, negavus finansavimo, neįmanoma įgyvendinti.

2015-ųjų pabaigos duomenimis, į gyvulių registrą iš viso yra įrašyta 27,4 tūkst. kiaulių ūkių. Tokių, kuriuose žmonės laiko 1–5 kiaules, deklaruota net 20 tūkst.

Per 100 kiaulių ir daugiau laiko tik 95 ūkiai. Tokių, kurių kompleksuose kriuksi nuo 10–50 tūkst. kiaulių, tėra dvi dešimtys.

„Visi mažieji kiaulių tvartai yra palikti likimo valiai. O juk jie yra maisto tiekimo grandinės dalis, nes smulkieji ūkininkai turi teisę parduoti mėsą ar jos produktus turguje ar net tiesiai vartotojams.

Be to, pirkėjai įsitikinę, kad smulkiame ūkyje užaugintų gyvulių mėsa yra ypač kokybiška. Tik taip yra anaiptol ne visada“, – aiškino A.Baravykas.

Nuostoliai – milijoniniai

Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje siaučia dvejus metus. Per tą laiką jo užkratas buvo įsimetęs į 18 smulkių ūkių ir viena stambų – „Idavang“ kiaulininkystės kompleksą Ignalinos rajone.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacija ne kartą kartą kreipėsi į Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją bei Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) prašydama sustiprinti smulkiųjų ūkių kontrolę. Tam reikėtų apie 1,8 mln. eurų.

„Nemenka suma. Bet juk vien mūsų valstybės biudžeto ir ES išlaidos marui suvaldyti per 2014–2015 metus pasiekė 11 mln. eurų“, – skaičiavo A.Baravykas.

Komerciniai kiaulių ūkiai dėl maro per pastaruosius dvejus metus patyrė 13 mln. eurų nuostolio.

Reikia privatininkų pagalbos

Asociacija toliau siūlo, kad VMVT inspektoriams turėtų padėti privatūs veterinarijos gydytojai, kurie dažnai lankosi smulkiuosiuose ūkiuose.

Dažniausiai ūkininkai, laikantys galvijų, augina ir po keletą kiaulių.

Todėl veterinarai galėtų įvertinti biologinę ūkio saugą ir patarti, kokia turi ji būti. Jei ūkininkai to nesilaikytų, turėtų išsižadėti kiaulių.

„Privatiems veterinarijos gydytojams reikėtų suteikti tokį įgaliojimą. Apie atliktą patikrinimą jie galėtų informuoti VMVT surašę aktą.

Bet tai – paslauga, už kurią reikia sumokėti. Tų 1,8 mln. eurų užtektų šiai sistemai sutvarkyti“, – mano A.Baravykas.

Apskaičiuota, kad privataus veterinarijos gydytojo atlikta ūkio patikra gali kainuoti apie 78 eurus, o smulkių ūkių, kuriuose laikoma iki 100 kiaulių ir kuriems labiausiai reikia kontrolės, yra per 23 tūkstančius.

Niekaip neįmanoma išmelsti pinigų

Pasak VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjos Kristinos Stakytės, ne kartą buvo svarstyta, kad vertėtų pasitelkti privačius veterinarijos gydytojus, bet galimybių neatsirado.

„Prašėme Žemės ūkio ministerijos finansinės pagalbos, bet ji tam neskyrė lėšų. Kreipėmės ir į Europos Komisiją, bet abejoju, ar sulauksime teigiamo jos atsakymo“, – sakė K.Stakytė.

Jos teigimu, smulkiųjų kiaulių ūkių yra ypač daug, o kai kuriuos jų reikia tikrinti ne vieną kartą.

„Lietuvoje tėra 51 teritorinė VMVT, jose dirbantys keli veterinarijos inspektoriai per metus net ir po vieną kartą neįstengtų pasiekti visų ūkių.

Biosaugos reikalavimai smulkiuose ūkiuose – tikras galvos skausmas. Žmonės vieną dieną jų laikosi, kitą – jau nebe. Tad vieno valstybinio inspektoriaus vizito į tokius ūkius nepakanka, reikia kelių.

Fiziškai to padaryti neįmanoma, o privatiems veterinarijos gydytojams pasamdyti pinigų, deja, vis dar neskiriama“, – kalbėjo K.Stakytė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.