Gegužę baigiasi 12 metų galiojęs žemės pardavimo užsieniečiams draudimo terminas, kurį Lenkija buvo išsiderėjusi prieš įstodama į ES.
Nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) nusprendė skubiai priimti įstatymą, kuris ir toliau trukdytų užsieniečiams pirkti žemę. Tačiau šis projektas nelauktai supykdė vietos ūkininkus ir jie kaipmat patraukė protestuoti prie Seimo.
Ūkininkus pribloškė vyriausybės ketinimas neleisti tėvų žemės paveldėti vaikams, kurie negyvena kaime ir neužsiima žemdirbyste.
Tokiu atveju pirmenybę įsigyti žemę turėtų valstybinė Žemės turto agentūra (ŽTA). Žemdirbiai tai išvadino bolševikine nacionalizacija.
ŽTA vėliau perparduotų žemę kitiems ūkininkams ir pirmenybę suteiktų saviems, o ne užsieniečiams. Žemės galėtų įsigyti tik žemdirbys, kuris gyvena minėtame regione ne mažiau kaip 5 metus (panaši tvarka galioja ir Lietuvoje).
Be to, perkantysis privalėtų pateikti dokumentus apie pinigų kilmę, raštu patvirtinti, jog mažiausiai 10 metų tos žemės neperparduos kitiems asmenims.
Už šio įsipareigojimo nevykdymą yra numatyta bauda, sieksianti 40 procentų minėtos žemės vertės.
Žemės ūkio ministras Krzysztofas Jurgielas tvirtino, kad taip siekiama neįsileisti asmenų, kurie nori ne ūkininkauti, o spekuliuoti žeme. Dėl jų veiklos vietos ūkininkams esą tapo sunku nusipirkti naujų sklypų, o jų šeimininkais per tarpininkus vis dažniau tampa užsieniečiai.
Ministras aiškino, kad panašios lengvatos saviems ūkininkams galioja daugelyje Vakarų valstybių.
Tačiau kilus skandalui jis pradėjo guosti, kad paveldėti žemės iš kaimo pabėgusiems vaikams galbūt ir nebus uždrausta.
Bet tokiais žodžiais nepatikėję ūkininkai vis tiek patraukė protestuoti prie parlamento.
Svetimšaliai nelabai ir veržiasi į Lenkiją
Iki šiol užsieniečiai žemės Lenkijoje galėjo įsigyti gavę vidaus reikalų ministro sutikimą. Per 20 metų jie nusipirko 46 tūkst. hektarų – vos 0,15 proc. Lenkijos ploto.
Tiesa, žiniasklaida spėja, kad realiai užsieniečiams priklauso iki dešimt kartų daugiau žemės, nes jie ją valdo per tarpininkų firmas arba statytinius lenkų ūkininkus.
Po socialistinės sistemos griuvimo valstybei priklausiusius 4,5 mln. ha žemių perėmė specialiai įkurta ŽTA. Ji du trečdalius žemių aukcionuose jau išpardavė, o dauguma iš likusių 1,5 ha yra žemdirbystei nelabai tinkantys plotai – keliai, dykvietės, pelkės.