Tai reiškia, kad nuo nekokybiškų gaminių neapsaugota Lietuvos rinka tapo dar nesaugesnė, o įvežti ir pardavinėti galima viską.
Tik reikia nepamiršti ant gaminio etiketės nurodyti, kad prekė atitinka visus Europos Sąjungos saugumo standartus.
Rinką kontroliuoti privalantys valdininkai ims savo darbą dirbti tik tada, jei kas nors parašys skundą dėl netinkamo gaminio. Aišku, visuotinis sujudimas kiltų ir įsiplieskus gausybei pražūtingų gaisrų.
Tyrimai kelia siaubą
Anksčiau Lietuvos rinka dar buvo šiek tiek kontroliuojama – pavyzdžiui, prekybininkų įvežami elektros prietaisai ir įrenginiai buvo tikrinami Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centre.
Šie tyrimai buvo atliekami Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos pavedimu.
Specialistai atlikdavo testus ir įvertindavo, ar rinkoje parduodami gaminiai atitinka saugos reikalavimus.
2011–2015 metais buvo paprašyta įvertinti 135 gaminius – elektros laidus ir kabelius, šviestuvus, girliandas, ilgiklius, trišakius, kištukinius lizdus, ventiliatorius, radiatorius, vandens šildytuvus.
Tyrimo rezultatai pribloškiantys – net 113 gaminių (83,7 proc.) neatitiko saugos reikalavimų.
Nepaisant to, nuo šių metų pradžios Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos apskritai neliko – ji buvo sujungta su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
Baudos kėlė šypseną
Anksčiau nekokybiškais gaminiais prekiaujančios įmonės buvo baudžiamos, bet tos sankcijos tik keldavo šypseną. Dažniausiai buvo apsiribojama iki 60 eurų siekiančiomis baudomis.
Sujungus dvi – vartotojų teises ginančią ir gamintojus kontroliuojančią – tarnybas, nutarta, kad rinkos stebėti nėra būtinybės. Todėl VVTAT specialistai dabar daugiausia užsiima skundų tyrimu.
Vienintelės Lietuvoje elektros laidus ir kabelius gaminančios įmonės „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas pripažino, kad padėtis – nenormali: „Būtina apie tai pagaliau viešai paskelbti.“
Tikslas – sumažinti savikainą
Panevėžietis verslininkas sakė, kad jų įmonė ne kartą kreipėsi į gamintojus ir vartotojus ginti turinčias valdžios įstaigas, bet pokyčių taip ir nesulaukė.
Lietuvoje prekiaujama Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Kinijoje, Švedijoje, Italijoje pagamintais elektros laidais ir kabeliais. Tačiau nemaža dalis gaminių neatitinka privalomų saugos reikalavimų.
„Pirkėjas dažniausiai renkasi pigesnius gaminius, nes nurodoma, kad jie atitinka visus ES standartus.
Tačiau tyrimai laboratorijoje parodo priešingai – šios prekės neatitinka saugos reikalavimų“, – apie klestinčią netvarką pasakojo S.Gailiūnas.
„Lietkabelio“ įmonės vadovas sakė, kad gamintojai taupo kokybės sąskaita – gaminant laidus ir kabelius naudojama mažiau vario, plonesnis izoliacinis sluoksnis ir apvalkalas. Vartotojai to nemato, bet toks laidas nuo apkrovų ima kaisti ir galiausiai sukelia gaisrą.
„Neperdirbto vario tona kainuoja apie 4500 eurų, o šis metalas sudaro 70–80 proc. gaminio kainos.
Nesunku apskaičiuoti, kiek verslas tampa pelningesnis, jei į kabelį įdedama 5 proc. mažiau vario“, – pasakojo S.Gailiūnas.
Europoje baudžia griežtai
„Lietkabelio“ įmonė savo gaminius išveža į Jungtinę Karalystę, Skandinavijos šalis, Lenkiją, Ukrainą, Rusiją.
Panevėžietis pripažino, kad Lietuvą toli pralenkusi net Estija, kur techninių reikalavimų neatitinkantys gaminiai išsyk šalinami iš rinkos, o gamintojai sulaukia ir papildomų nuobaudų.
„Pavyzdžiui, mums licenciją įvežti gaminius išdavę britai kasmet tris kartus audituoja įmonę. Be to, jie turi teisę bet kada atvažiuoti ir surengti patikrinimą net neįspėję“, – patirtimi dalijosi verslininkas.
Gali netekti licencijų
„Lietkabeliui“ gauti 3 metų licenciją įvežti produkciją į Didžiąją Britaniją kainuoja 105 tūkstančius eurų.
Jei per patikrinimą paaiškėtų, kad gaminiai neatitinka saugos reikalavimų, gamintojas išsyk netektų licencijos. „Keletas graikų ir turkų gamintojų surizikavo ir nebeturi teisės įvežti“, – sakė S.Gailiūnas.
Savo laboratoriją turinti „Lietkabelio“ gamykla bandė tirti Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje pirktus laidus. Rezultatas nustebino – nepavyko rasti nė vieno nekokybiško gaminio.
„Rinka ir vartotojai nuo nekokybiškų gaminių neginama tik Rusijoje ir Ukrainoje. Gaila, bet saugumas nerūpi ir Lietuvoje“, – pažymėjo S.Gailiūnas.
Net specialistas pirkdamas nesijaučia saugus
Vytautas Keršys
Elektrotechninių gaminių sertifikavimo centro direktorius
„Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad rinkoje nesaugių gaminių netrūksta. Negalima sakyti, kad jų išties labai daug, nes mes tyrėme tik specialistų atrinktus gaminius.
Gal jiems labai sekėsi atskirti būtent nekokybiškus įrenginius?
Tačiau reikia pripažinti, kad Lietuvoje galiojanti tvarka išties pernelyg demokratiška. Manau, kad sąžiningi gamintojai ir vartotojai privalo būti kur kas labiau ginami.
Dauguma Europos šalių gina ir savo pačių gamintojus – įvežtiems gaminiams taikoma papildoma sertifikavimo tvarka. Tai yra teisingas sprendimas siekiant apsaugoti rinką nuo nekokybiškų gaminių.
Kadangi daug metų dirbu šioje srityje, neslėpsiu, kad pirkdamas savo ūkiui prekes tikrai nesijaučiu saugus vartotojas.“
