„Niekas nekalba apie tai, kad kažkas gyvulius kankins. Mes
esame ES valstybė, ūkininkai kitose šalyse atsiveda gyvulius,
pažiūrėkite, Anglijoje po prekybos centrus akcijos metu vedasi
karves. Tai yra normalu, tai yra demokratijos išraiška“, – sakė
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas trečiadienį
naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje.
Pasak jo, į protestą turėtų atvykti apie 3000 ūkininkų iš
skirtingų Lietuvos regionų.
„Nors esu diplomatinių kelių šalininkas, bet dalyvausiu jau
dvyliktojoje protesto akcijoje“, – teigė A. Stančikas.
Ūkininkų atstovai situaciją pieno sektoriuje vadina žūtbūtine
kova dėl išlikimo.
„Šiandieninė situacija, kuri yra žemės ūkyje pieno sektoriuje,
kelia didžiulį nerimą, nes jeigu šiandien nesiimsime griežtų ir
teisingų priemonių, tai rytoj galbūt nebekalbėsime apie pieno
sektorių, nes jis gali sulaukti tokio likimo, kokio sulaukė linų
sektorius“, – sakė A.Stančikas.
Jis apgailestavo, kad nepavyksta šiais klausimais rasti dialogo
kelių su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
„Šiandien didžiulės problemos yra su Žemės ūkio ministerija,
nes paskutiniu metu ji nelabai nori kalbėtis su savivalda,
organizacijomis, o bando sprendimus priimti vienašališkai ir
vadovautis principu, kad savivalda yra jai pavaldi“, – sakė A.
Stančikas.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis
pasigedo dialoge su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene
nuoseklumo.
„Dabar parvažiavusi iš Briuselio ji vieną kartą šneka, kad jau
remia smulkius, paskui sako, kad ūkių nuo vienos karvės iki penkių
jau nereikia (remti. – ELTA), paskui pamato, kad mes nepritariame,
sako, kad remsime tik iki 200 karvių, taip pat – ir dėl išmokų toks
chaosas, pinigų švaistymas. Mes, ūkininkai, nematome tunelio gale
šviesos“, – piktinosi J. Vilionis.
Pauliukų žemės ūkio bendrijos pirmininkas Andriejus Štombergas
irgi sakė, kad į protestą einama ne iš gero gyvenimo.
„Man širdį skauda, ir šiandien atsikėlęs važiuoju ir galvoju,
valdžia pasiima 21 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo pieno,
prekybininkai – 24-25 proc., perdirbėjai pasiima, ir viskas
nukrenta ant ūkininkų. Jeigu ūkininkas gauna 6-10 euro centų, arba
jeigu didesnis – 10-16 euro centų, tai kaip gali iš to išgyventi.
(...) Vien iš galvijų gavome 500 tūkst. eurų nuostolių, tai reikia
įsivaizduoti, kaip atlyginimus žmonėms mokėti, jeigu pajamos
sumažėjo beveik tris kartus“, – retoriškai klausė A. Štombergas.
Pienininkai reikalauja 76 mln. eurų nuostoliams už 2015 metus
kompensuoti.
Žemės ūkio rūmų pirmininko teigimu, valstybė taip pat turėtų
svarstyti ne tik PVM lengvatą, bet ir antkainio ribojimus.
„Jeigu valstybė suteikia vartotojui mokestinę lengvatą, tai
turi garantuoti ir mechanizmą, kad kitos grandinės dalys
nepiktnaudžiautų, neužsikeltų antkainių. Kai kurios šalys jau
šiandien įsiveda antkainių apribojimus. Tiksliai negalėčiau
pasakyti dėl tų pačių lenkų, kalbama, kad prekybinis antkainis
tiems produktams, kurie turi lengvatinį PVM, – ne daugiau kaip 10
procentų“, – sakė A. Stančikas.
Tuo tarpu žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė tikina, kad ŽŪM
nuolat ieško galimybių padėti ūkininkams.
„Vos paskelbus apie embargą kreipėmės į Europos Komisiją ir
derėjomės dėl nuostolių kompensavimo, tą darome ir dabar.
Praėjusiais metais pieno sektoriui buvo išmokėti 72 milijonai eurų,
vien 2015 metų pradžioje Lietuva gavo, bene didžiausią paramą iš
visų ES šalių – 27,06 mln. eurų“, – teigiama Eltai atsiųstame
ministrės komentare.
Ministrė informavo, kad šiemet siekiama, kad pinigai atsirastų
ir ūkininkų nuostoliai būtų kompensuoti.
„Man labai gaila smulkių ūkininkų, kurie labiausiai nukenčia.
Nepamirškime, kad didesnę išmokų dalį pasiima stambieji ūkininkai,
tarp jų ir ponai J. Vilionis ir Ramūnas Karbauskis. Šiandien
naudojamasi smulkiaisiais ūkininkais stambesniųjų naudai ir
dirbtinai keliamas chaosas. Pripažinkime, kad didesniems yra
lengviau išgyventi negu smulkiesiems, ministerija ir Vyriausybė
ieško lėšų, kad padėtų ūkininkams“, – sakė V. Baltraitienė.
Ji taip pat žada, kad bus papildytas Ūkio subjektų,
perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno
gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, kad atsirastų
sąžiningos proporcijos tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų
ir ne visas nuostolis kristų ant ūkininkų.
„Vis dėlto pritrūksta politinės valios, reikėtų apriboti
prekybininkų ir perdirbėjų savivalę. Mūsų rinkoje taip pat trūksta
konkurencijos, nes didžiąją jos dalį valdo keli prekybininkai ir
perdirbėjai, tuo tarpu kitose šalyse padėtį valdo kooperuoti
ūkininkai“, – teigė V. Baltraitienė.
Ministrė pateikė Suomijos pavyzdį, kur pieno sektorius
nukentėjo ne mažiau negu Lietuvoje, pieno supirkimo kaina yra 10
centų aukštesnė, negu mūsų šalyje.
„Taip yra todėl, kad ūkininkai yra kooperuoti, tad turi
stipresnes pozicijas. Be to užsienyje kiekvienas prekybininkas yra
savo šalies patriotas, be jokių įstatymų pataisų jie deda
specialius lipdukus ir pažymi, kad produktas yra pagamintas jų
šalyje, taip skatinamas vidaus vartojimas, deja, mes to sąmoningumo
neturime, iš krizės norima tik pasipelnyti. Per pastaruosius 1,5
metų yra padaryta labai daug, o pono Vilionio keliamas chaosas –
tai startas politinei kampanijai, o už jo nugaros stovi patys
stambiausi žemvaldžiai“, – teigia žemės ūkio ministrė.