Fraserio instituto kasmet sudaromame Pasaulio ekonominės laisvės indekse tiriama 179 šalių politinė, teisinė ir kitos su verslu susijusios sistemos. Lietuva, surinkusi 7,61 iš 10 „laisvės taškų“, atsidūrė 19 indekso vietoje ir aplenkė tokias valstybes kaip Danija, Norvegija, Švedija ir Austrija.
Pirmaujame tarp Baltijos valstybių
Visos Baltijos šalys pateko į kategoriją valstybių, pasižyminčių didžiausia ekonomine laisve.
Lietuva tapo daugiausia ekonominės laisvės turinčia valstybe Baltijos regione. Ilgą laiką čia pirmavo Estija, naujausiame laisvės indekse surinkusi 7,58 balus. Latvija surinko 7,61 balo.
Pasaulio ekonominės laisvės tyrimo rezultatus Lietuvoje pristatęs indekso sudarytojas, ekonomistas Robertas Lawsonas teigė, kad tai – puikus laimėjimas: „Baltijos šalys daugybę laiko buvo valdomos diktatūrinio rėžimo, kuriame apie jokią laisvę nebuvo nė kalbos. Per 25 metus jos sugebėjo liberalizuoti savo politiką daugiau, nei nemažai šalių, kurios visuomet turėjo sprendimų laisvę.“
Pirmieji duomenys apie Baltijos šalis buvo pradėti rinkti tik nuo 1995 metų. Tuo metu Lietuva surinko 5,5 reitingo balus. R.Lawsonas mano, kad 1990 m. Baltijos valstybės galėjo surinkti apie 3 balus. Tai reiškia, kad ekonominės laisvės čia, galima sakyti, nebuvo.
„Visuomet sakau, imkite pavyzdį ne iš pačių laisviausių valstybių, bet iš tų, kurios labiausiai tobulėja. Pagerinti situaciją ir kurti naujas laisves yra kur kas sunkiau, nei išlaikyti jau turimas“, – kalbėjo R.Lawsonas.
Trukdo korupcija
R.Lawsonas teigė, kad Lietuva jau pasiekė tokį didelį ekonominės laisvės lygį, kad dar labiau jį padidinti bus sudėtinga.
„Lengviausia keisti įstatymus. Pavyzdžiui, jei nori sumažinti infliaciją, užtenka nebespausdinti pinigų. Susitvarkyti su teisine sistema paprasta ir tai būtina padaryti, tačiau paskui reikia keisti ir pamatinius dalykus“, – kalbėjo ekonomistas.
Biurokratija, korupcija ir verslo kultūros nebuvimas – tai yra dalykai, kurie ekonominės laisvės indekse gali ir neatsisipindėti, tačiau turi realią įtaką šalies ekonomikai. „Valstybė negali imti ir uždrausti korupcijos, juk imti kyšius ir taip yra draudžiama. Čia reikia keisti visą šalies kultūrą“, – sakė R.Lawsonas.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius pritarė, kad korupcija – rimta Lietuvos problema, tačiau einama teisinga linkme: „Svarbu ne faktas, kur esi, o linkmė, kuria eini. Kai kalbame apie ekonomiką, turime omenyje ne konkrečius pinigus, o ekonomikos augimą arba smukimą. Taip pat reikia kalbėti ir apie korupciją, o šiuo atveju mes einame teisinga linkme ją mažinant“.
R.Lawsono teigimu, vienas geriausių būdų kovoti su korupcija – mokesčių mažinimas ir rinkos liberalizavimas. „Skandinavijos šalys yra vienintelės, kuriose labai mažai korupcijos ir dideli mokesčiai. Visur kitur korupcijos lygis krenta, kai yra sumažinami mokesčiai“, – kalbėjo ekonomistas.
Laisviausios – mažos šalys
Ekonominės laisvės indekso viršuje – Honkongas ir Singapūras. Honkonge – nulinė infliacija, maži mokesčiai, o verslą čia įkurti galima per vieną dieną. Palyginimui – sąrašo apačioje atsidūrusiame Egipte įkurti naują verslą ir sutvarkyti visus su tuo susijusius dokumentus užtrunka 8 metus.
Tarp labiausiai ekonomine laisve besidžiaugiančių šalių atsidūrė ir Naujoji Zelandija, Šveicarija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
R.Lawsonas teigė, kad paprastai mažos šalys turi daugiau galimybių kurti ekonominę laisvę.
„Kuo mažesnė valstybė, tuo greičiau ir paprasčiau ji gali reaguoti į įvairius pokyčius, savo gyventojų ir verslo interesus, dėl to greičiau gali priimti sprendimus, skatinančius laisvę“, – sakė R.Lawsonas.
Sąrašo apačioje kaip mažiausiai ekonominės laisvės turinčios valstybės atsidūrė Venesuela, Kongo respublika, Libija, Sirija ir Argentina.
JAV, šiais metais esanti 16 sąrašo vietoje, yra viena iš nedaugelio valstybių, kurioje ekonominės laisvės mažėja. 2000 m. JAV buvo antroje sąrašo vietoje ir toks jos smygis žemyn – praktiškai rekordinis.
Ekonominė laisvė – apsimoka
Fraserio instituto skelbiamo tyrimo tikslas – paskatinti valstybes kurti liberalesnes verslo, įstatymų ir mokesčių sistemas. R.Lawsono teigimu, tai svarbu, nes ekonominė laisvė valstybėms apsimoka.
Valstybėse, kurios atsidūrė tarp didžiausios ekonominės laisvės šalių, BVP tenkantis vienam gyventojui yra beveik du kartus didesnis nei šiek tiek mažiau laisvės turinčiose šalyse ir daugiau nei 5 kartus didesnis nei šalyse, kuriose ekonominės laisvės yra labai mažai.
„Kapitalizmo priešininkai pasakys, kad tuo stebėtis nereikia – pralobsta keli procentai, kurie kontroliuoja didžiąją dalį pinigų, o likusieji skursta. Tačiau tai nėra tiesa“, – sakė R.Lawsonas.
Visose valstybėse vargingiausiai gyvenantiems 10 proc. piliečių tenka vidutiniškai 2,5 proc. visų šalyje uždirbamų pajamų. Tačiau ekonomiškai laisvose šalyse tie 10 proc. gyventojų vidutiniškai uždirba daugiau nei šalyse, kuriose laisvių mažiau.
Ekonominė laisvė taip pat susijusi su politinėmis teisėmis ir piliečių laisvėmis – jų daugiau tose valstybėse, kurių ekonomika laisvesnė.
Laisvė – ne taisyklių nebūvimas
Pasaulio globalios laisvės indeksas sudaromas remiantis daugybe skirtingų duomenų. Duomenys grupuojami į kategorijas ir kiekvienoje jų valstybei yra rašomas pažymys. 10 reiškia didžiausią ekonominę laisvę, 0 – visišką laisvės nebuvimą.
Didelė ekonominė laisvė nereiškia, kad šalyje verslas yra mažai reguliuojamas ar juo gali užsiimti bet kas.
Valstybės vertinamos pagal vyriausybės išlaidas ir nuosavybę, mokesčius, tenkančius verslui ir gyventojams, teisinę struktūrą, nuosavybės teisių apsaugą ir teismų darbo efektyvumą, infliaciją, tarptautinės prekybos galimybes, kreditų, darbo ir verslo įstatymus.
Skaičiuojama, kaip lengva šalyje įkurti verslą ir per kiek dienų galima sutvarkyti visus su tuo susijusius formalumus, ar yra suteikiama galimybė banko sąskaitose laikyti pinigus užsienio valiuta, kokia valstybėje yra minimali alga.
