Nors turėdamas kuo pasidžiaugti J.Milius nepamiršta sunkumų, su kuriais tenka kovoti ne vienus metus. Vieni didžiausių iššūkių tiek mūsų šaliai, tiek visai ES – užkrečiamosios gyvūnų ligos.
– Lietuvos, o ir visos Europos verslui, ūkininkams, valstybės institucijoms galvos skausmą kelia grėsmingos gyvūnų ligos. Kaip įvertintumėte padėtį?
– Užkrečiamosios ligos – didelis iššūkis tiek Europai, tiek visam pasauliui. Jos trikdo eksportą.
Lietuva per metus eksportuoja 4,5 mlrd. eurų vertės žemės ūkio produkcijos, o importuoja – už 3,4 mlrd. eurų. Tad mūsų šalies eksporto ir importo balansas teigiamas, o tai geras rodiklis.
Šiuo metu Europa turi daug problemų dėl paukščių gripo, mėlynojo liežuvio ligos, snukio ir nagų ligos, taip pat dėl afrikinio kiaulių maro.
Šios ligos labai trukdo importui, eksportui. Kai kalbame apie savo taikomas priemones padėčiai suvaldyti, kurios yra griežtos, girdime ir politikų, ypač dabar, ruošiantis rinkimams, kalbas, kad taip trukdome ūkininkams. Tokios kalbos labai neatsakingos – mano minėtos ligos kelia didelę grėsmę šalies ir visos Europos ekonomikai. Tai yra valstybinis reikalas, todėl turime būti labai griežti.
Štai, tarkime, sunaikinti dvi afrikiniu maru užsikrėtusias kiaules valstybei kainuoja 14 tūkst. eurų – į šią kainą įskaičiuota ir policijos postų įrengimas, ir ūkių, išsidėsčiusių nuo ligos židinio 10 kilometrų spinduliu, priežiūra, kontrolė, tyrimai, ten esančių kiaulių sunaikinimas. Tačiau neįvertinti netiesioginiai nuostoliai.
Afrikinis kiaulių maras, kaip ir bet kuri kita užkrečiamoji gyvūnų liga, skaudžiai kerta visos šalies ekonomikai, verslui. Jei į židinio zoną patenka didelis kiaulių kompleksas, jo veikla smarkiai ribojama – trisdešimt dienų išvis draudžiamas gyvų kiaulių vežimas, o mažiausiai metus įmonė negali vežti kiaulių į Europos šalis.
– Kelerius metus daug pastangų skyrėte marui sutramdyti. Kokie rezultatai?
– Jau pusę metų leidžiame auginti kiaules visiems gyventojams, taip pat ir tiems, kurie įsikūrę buferinėse (apsaugos) afrikinio kiaulių maro zonose.
Žinoma, visiems – tiek mažiems, tiek dideliems ūkiams – privalu laikytis griežtų biosaugos reikalavimų.
Lietuvos padėtis Baltijos šalyse yra geriausia. Per dvejus metus šios ligos atvejų nustatyta 19 Lietuvos rajonų.
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje užregistruotos 43 vietos, kuriose rasti ar sumedžioti 57 afrikiniu kiaulių maru užsikrėtę šernai (16 sumedžioti, 41 rastas nugaišęs). Latvijoje tokių židinių vietų nuo metų pradžios jau užregistruota 232, Estijoje – 330, Lenkijoje – 5.
Tad atsipalaiduoti negalime, juk šią ligą platina šernai, o jų judėjimo nesutramdysi.
– Tiek afrikinis kiaulių maras, tiek Rusijos embargas smogė Lietuvos eksportuotojams. Kiek ir kokių naujų rinkų jiems atsiveria pastaruoju metu?
– Maisto produktų – tiek gyvūninės, tiek negyvūninės kilmės – eksportuojame į beveik 170 valstybių. Rusijai paskelbus embargą, tai išties yra geras rodiklis. Juolab veriasi ir naujų rinkų. Tai lėmė premjero ir visos Vyriausybės pastangos, daug nuveikė Žemės ūkio ministerija ir mūsų tarnyba, kad lietuviams verslininkams atsivertų kuo daugiau kelių į užsienio rinkas.
Kasmet į Lietuvą atvyksta ekspertai iš daugmaž 10 valstybių, kurie vertina, ar įsileisti lietuvišką produkciją į savo šalis.
Artimiausiomis dienomis Lietuvos pienininkams atsivers Kinijos rinka. Šiuos reikalus paspartino premjero vizitas Kinijoje. Teliko suderinti paskutinius dokumentus. Netrukus galėsime vežti jautieną į Iraną. Tikiuosi, kad greitai sukirsime rankomis su japonais, taip pat brazilais. Daug dirbame su Omanu, Dramblio Kaulo Krantu.
– Šį savaitgalį Kaune vyks žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt“. Kuo ji bus išskirtinė?
– Į parodą atvyksta daug užsienio valstybių ministrų, patyrusių specialistų, „AgroBalt“ viešės ir du eurokomisarai. Bus surengtas svarbus seminaras, kuriame JAV atstovai paaiškins mūsų verslui, kaip įeiti į šią didelę ir svarbią rinką.
Mes turime pasauliui parodyti, kad mūsų lietuviškas maistas yra skanus, aukštos kokybės, turime keisti strategiją, orientuotis į ekologiškus produktus. Juolab kad iš tiesų mūsų gaminiuose cheminių medžiagų, teršalų ir neaptinkama.
Eksporto galimybių – vis daugiau
– 2014 m. buvo gauti leidimai lietuviams eksportuoti produkciją į 5 užsienio šalis. 2015-ieji buvo proveržio metai – gauti leidimai eksportuoti į 14 šalių. Su kai kuriomis šalimis laukia paskutinis susitarimo etapas – reikia suderinti sertifikatus.
– 2015 m. Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dirbo su 42 šalimis dėl naujų eksporto rinkų atidarymo. Šiemet šis darbas tęsiamas.
– 2015 m. gauti leidimai eksportuoti produkciją į:
JAV (mėsos produktai);
Braziliją (žuvies produktai, sūris „Džiugas“);
Kiniją (pieno produktai, gyvi galvijai) – pasirašyti protokolai, bet visiškai rinka dar neatverta;
Argentiną (pieno produktai);
Maroką (jautiena) – derinamas sertifikatas;
Tunisą (jautiena ir galvijai);
Honkongą (jautienos gaminiai);
Bosniją ir Hercegoviną (jautiena ir jos produktai);
Ukrainą (pieno ir mėsos produktai);
Egiptą (jautiena);
Čilę (pieno produktai);
Kosovą (jautiena ir jautienos gaminiai);
Juodkalniją (jautiena ir jautienos gaminiai);
Kosta Riką (pienas ir jo produktai) – derinamas sertifikatas.
