Kiek karvė duoda pieno? Ar jo kiekis nemažėja? Ar jame nėra ląstelių, įspėjančių apie gresiančią ligą? O gal karvė pasveiko, bet piene užsiliko ją gydant naudotų antibiotikų? Koks piene yra baltymų ir riebalų kiekis?
Tai klausimai, į kuriuos gavus atsakymų galima spręsti apie pieno kokybę. Todėl ūkininkai – kontroliuojamų bandų savininkai, kurie rūpinasi karvių bandos sveikata ir gyvulių veislinėmis savybėmis, yra sukirtę rankomis su bendrove „Gyvulių produktyvumo kontrolė“. Apie tai, kokios naudos produktyvumo kontrolė teikia ir ūkiams, ir pieno produktų valgytojams, – pokalbis su bendrovės direktoriumi Alfredu Astiku.
– Ar ūkininkai, spaudžiami nepritekliaus, neišsižada tokios kontrolės? – paklausiau A.Astiko.
– Pieno ūkiuose situacija išties sudėtinga. Ūkininkai yra investavę ne tik į fermų ir melžimo įrangą, bet ir į veislininkystę – genetinę pieninių galvijų atranką. Tai jie darė ne vienus metus, tad išsižadėti ūkių jiems labai sunku. Juk gerų genetinių savybių karvių banda – tai ir genetinis turtas.
Yra ūkių, kurie, bėdų spaudžiami, atsisakė mūsų paslaugų, nors jos ir labai reikalingos. Bet bendras kontroliuojamų karvių skaičius per metus padidėjo, nes stambėja tos kontroliuojamos bandos, kuriose laikoma 10–20 karvių.
– Kiek ūkininkui kainuoja tokia kontrolė?
– Vienos karvės kontrolės įkainis per metus siekia 30 eurų. Tačiau dalis šio įkainio yra kompensuojama iš valstybės biudžeto. Kompensacijos dydis priklauso nuo kontrolės metodo, bandos dydžio, pieno apskaitos būdo. Bandų savininkams iš valstybės biudžeto teikiama didžiausia – 70 proc. įkainio siekianti parama.
Be to, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuva pirmauja pagal paramos dydį, tenkantį vieno galvijo produktyvumo kontrolei.
Tačiau suprantu ir tuos ūkininkus, kuriems dabar, kai pieno supirkimo kainos smarkiai nukritusios, ir tas trečdalis įkainio yra nemenki pinigai.
– Kokia produktyvumo kontrolės nauda ne tik ūkininkams, bet ir žmonėms, kurie perka pieną ir jo produktus?
– Ūkininkai gali sužinoti kiekvienos karvės individualias savybes. Į jas atsižvelgiant atrenkami pieningų, sveikų karvių veršeliai – auginamos telyčaitės bandai atnaujinti.
Atsižvelgiant į pieno kokybės ir jo kiekio duomenis galima reguliuoti šėrimą, stebėti galvijų sveikatą ir, atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, kuo skubiau atskirti karves nuo bandos, kad pasiligojusių karvių pienas nebūtų sumaišytas su sveikųjų.
Ir, atvirkščiai, jei ūkininko banda nėra kontroliuojama, pamelžtas visų karvių pienas pilamas į bendrą šaldytuvą. Šiems ūkininkams svarbiausia – ne pieno kokybė, bet jo kiekis. Svarbu ir tai, kad mažas karvių produktyvumas santykinai padidina investicijų ir darbo jėgos poreikį – didina pieno savikainą.
Tačiau svarbiausia, kad kontroliuojamose bandose karvių pienas yra kokybiškiausias. Neatsitiktinai mūsų paslaugas perka tie ūkiai, kurie patys gamina pieno produktus – muša sviestą, slegia sūrius ir taip sukuria didesnę pridėtinę vertę.
Gerų produktų įmanoma pagaminti tik iš gero pieno. Pavyzdžiui, jei piene yra antibiotikų likučių, jis nerūgsta. O jei jis patenka į bendrą rezervuarą, sugadina visą pieną.
Be to, gyvulių produktyvumo kontrolė yra garantuotas šalies veislininkystės plėtojimo pagrindas. Juk veislinė gyvulininkystė yra prioritetinė žemės ūkio šaka. Gyvulių produktyvumo kontrolės duomenimis naudojasi mokslininkai, konsultavimo tarnybos ir kitos institucijos, kurių veikla susijusi su veislininkyste ir gyvulininkyste.
– Kaip vyksta kontrolė?
– Yra trys gyvulių produktyvumo kontrolės metodai – A, B ir C. Daugiau nei pusė ūkių, su kuriais esame pasirašę sutartis, pasirinko A metodą. Pagal jį tyrimai atliekami kas mėnesį. Pagal B metodą kontrolės asistentas tyrimus atlieka kas pusmetį (kas mėnesį pieno kiekį matuoja patys ūkininkai). Pagal C metodą mūsų specialistas kontrolę atlieka kas tris mėnesius.
Darbuotojas dalyvauja per kontrolinį melžimą: pamatuojamas kiekvienos karvės primelžtas pienas ir paimamas jo mėginys. Jis siunčiamas tirti į laboratoriją. Čia nustatoma pieno kokybė: baltymų ir riebalų kiekis, somatinių ląstelių skaičius, ar yra vaistų likučių. Vėliau šie duomenys suvedami į informacines sistemas.
Karvių bandas plečia net ir sunkmečiu
2015-ųjų pabaigoje kontroliuojamuose pienininkystės ūkiuose buvo melžiama 145 338 karvių – 46,38 proc. visų, laikomų mūsų šalies ūkiuose.
Palyginti su 2014 metų gruodžio duomenimis, per metus kontroliuojamų karvių padaugėjo kone 6080.
Tai reiškia, jog pieninių gyvulių laikytojai net ir šiuo metu įžvelgia veiklos perspektyvą ir plečia turimas bandas. Tokiuose pienininkystės ūkiuose kontroliuojama 45 proc. visų karvių.
Stambesniuose ūkiuose – tuose, kuriuose laikoma daugiau nei 50 pieninių galvijų, kontroliuojama net 86 proc. karvių.
