Ar teko matyti, kaip pirkėjai parduotuvėje renkasi pieno produktus? Vieni pirmiausia įsmeigia akis į kainą, kiti – į galiojimo datą. Tačiau daugybė žmonių tiesiog nė negalvodami į krepšį deda tai, ką ne kartą ragavo, todėl perka kone kasdien.
„Esu viena iš tų pirkėjų, kurie apdalina pinigais kone visus Lietuvos pieno produktų gamintojus. Kasdieniame mano pirkinių krepšyje būna „Dvaro“ pieno, ekologiškos varškės „Dobilas“, kokio nors Vilkyškių pieninės fermentinio sūrio.
Jei prireikia, jame atsiduria ir „Tikras“ rūgpienis, „Bifi Active“ kefyras arba „Gamtos“ jogurto indelis.
O štai pirkdama glaistytus varškės sūrelius neišvengiamai dairausi nuolaidų, nes jie visi skanūs: ir „Uriga“, ir „Murr...“, ir „Pasaka“, „Magija“.
Ilgiausiai dvejoju prie sviesto lentynų, nes man skanus ir „Dvaro“, ir estiškas „Valio“, ir lenkų pagamintas „President“ sviestas“, – pirkimo įpročiais pasidalijo 45 metų vilnietė Agnė Gudaitė.
Turi išskirtinių produktų
Lietuvos pieno perdirbimo sektorius yra išskirtinis. Kiekviena iš didžiųjų pieno produktų gamintojų, konkuruodamos tarpusavyje, atrado savų nišų ir sukūrė išskirtinių produktų. Ir tai joms suteikė galimybę įkišti ranką į pirkėjų piniginę.
„Vienas svarbiausių veiksnių, kuris daro didelę įtaką pieno produktų kokybei, – itin palankios žemdirbystės sąlygos. Lietuva – ekologiškas kraštas.
Ši išskirtinė ūkininkavimo savybė turi teigiamos įtakos visiems maisto produktams, pagamintiems iš lietuviškos žaliavos“, – sakė Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.
Ši įmonė, kaip ir kiti pieno perdirbėjai, gamina įvairių kasdienių produktų. Tačiau ji turi išskirtinę sūrių kolekciją, kurioje – „Prussia“, „Jubiliejinis 1934“, „Šveicarų“, „Memel Blue“ ir pikantiški sūriai.
„Tai premium klasės gaminiai, į kurių gamybos technologijas investavome pastaruosius kelerius metus. Išskirtinis yra „Memel Blue“ karvių pieno sūris su mėlynuoju pelėsiu. Lietuvoje jį gaminame vieninteliai. Jo skonio savybės ypač geros, ir vartotojai juo dar nenusivylė“, – pasidžiaugė G.Bertašius.
Ši įmonė pelnytai didžiuojasi ir po specialiu dirbtinio vaško apdangalu nokinamais sūriais „Prussia“, „Maasdam“, „Šveicarų“ ir kitais.
„Po įprastine plėvele nokinamų sūrių gamybos technologija yra paprastesnė. O brandinant, pavyzdžiui, sūrį „Prussia“ vaškinė danga įtakos daro ne tik skoniui, bet ir sūrio masei. Šis sūris nei kietasis, nei puskietis, toks vidurinėlis. Apskritai pagal šią technologiją Europoje gaminama nedaug sūrių, o ir Lietuvoje jam beveik nėra konkurencijos“, – pasakojo G.Bertašius.
„Prussia“ gamybos istorija siekia 1998 metus. Tuo metu Vilkyškių pieninė panašų sūrį gamino pagal sutartį su JAV įmone, bet amerikiečių įdiegta technologija dar buvo patobulinta.
Tobula pieno kokybė
Įtampos pieno sektoriuje šiuo metu ypač daug. Bet žaliavos poreikis juk niekur nedingo, o gerų gaminių iš prasto pieno neįmanoma pagaminti. Ar pakanka kokybiško?
„Pieną rūšiuojame. Išskirtiniams produktams gaminti naudojame aukščiausios rūšies pieną. Jį perkame iš didžiųjų pienininkystės ūkių.
Be to, per pastaruosius penkerius metus pieno kokybė labai pagerėjo – tiekėjus yra už ką pagirti. Ūkiuose karvių bandos yra kontroliuojamos, – stebima ir gyvulių sveikata, ir pieno kokybės parametrai. O jie šiuo metu daug aukštesni, nei numatyti standartai“, – sakė G.Bertašius.
Natūralus pieno skonis
Ar žmonės, gerdami pieną, skiria jo skonį? Nepajusti skonio, kaip ir kvapo, skirtumų neįmanoma. Tam didžiausios įtakos turi pieno kokybė ir perdirbimo technologija.
„Pieno skoniui bei jo galiojimo laikui įtakos daro du svarbiausi technologiniai veiksniai. Tai – „Baktocatch“ technologija (mikrofiltracija) ir vadinamoji prailginto galiojimo laiko technologija“, – sakė vienos iš bendrovės „Pieno žvaigždės“ įmonių ilgametis vadovas, pieno pramonės ekspertas Jonas Simutis.
Ši bendrovė į modernią pieno gamybos liniją yra investavusi apie 7,3 mln. eurų, dar kita tiek prieš ketverius metus kainavo „Dvaro“ sviesto gamybos įranga. Apskritai jos investicijos į gamybą per pastaruosius 12 metų pasiekė 120 mln. eurų.
„Buvau tas žmogus, kuris įmonę spyrė prie sienos, – įtikinau, kad būtina technologijas keisti“, – patikino J.Simutis.
Pirkėjai vargu ar gali numanyti, kodėl „Dvaro“ pienas nerūgsta, bet biologiškai yra ypač vertingas produktas. Anot J.Simučio, šis pienas neturi analogų nei Lietuvoje, nei Baltijos šalyse. Naudojant „Baktocatch“ technologiją pienas, iš kurio yra atskirta grietinėlė, yra košiamos per keraminius filtrus.
Košiant yra atskiriamos piene esančios „šiukšlės“ – bakterijos bei sporos. Šias atliekas, kurios susidaro net 0,5 proc. pieno tūrio, įmonė sterilizuoja ir išgabena į biodujų gamybos jėgainę.
Išvalytas pienas yra pasterizuojamas žemoje – 74 laipsnių temperatūroje. Toks kaitinimo būdas yra išskirtinis, nes padeda išsaugoti vertingąsias pieno savybes, kurių bene svarbiausia – baltymai. O pasterizuojant aukštoje temperatūroje pienas minėtas savybes praranda. „Mūsiškis „Dvaro“ pienas nesurūgsta, nes jis yra idealiai švarus“, – paaiškino J.Simutis.
O grietinėlė? Iš jos yra gaminama įvairių produktų, iš jų svarbiausias – „Dvaro“ sviestas. Jį gaminant laikomasi specialios grietinėlės šildymo ir brandinimo technologijos, išsaugoma ir jos kokybė. Todėl sviestas yra švelnaus grietinėlės skonio, juntamas ir jos aromatas. Be to, jis yra lengvai tepamas, nors jame nėra jokių augalinių riebalų.
Vokietijos Maisto produktų kokybės institutas „LUFA Nord West“ šiam gaminiui yra suteikęs aukščiausią įvertinimą už skonį, kvapą ir tekstūrą.
Nuo „Pik-Nik“ iki „Džiugo“
Lyderių lenktynėse įmonė „Žemaitijos pienas“ taip pat nenusileidžia konkurentams. Per pastaruosius penkerius metus naujai įrangai ir technologijoms įsigyti, gamybai ir logistikai modernizuoti bendrovė investavo kelias dešimtis milijonų eurų.
Įmonės gaminiais prekiaujama Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Izraelyje, Japonijoje ir kitose šalyse. Užsienyje geriausiai atpažįstami jos prekių ženklai „Džiugas“ ir „Pik-Nik“, Lietuvoje, be minėtųjų, – ekologiškų produktų serija „Dobilas“, glaistyti varškės sūreliai „Magija“ ir kiti.
Apskritai „Žemaitijos pienas“ nepabūgsta gana konservatyviems lietuviams pasiūlyti visiškai naujų produktų. Juk būtent žemaičiai pirmieji pasiūlė paragauti plėšomų nebrandinto sūrio dešrelių „Pik-Nik“. O ir „Džiugui“ įsitvirtinti skonio mėgėjų virtuvėje padeda ne legendomis apipintos istorijos, o išskirtinė patentuota gamybos technologija. Šiam sūriui pagaminti naudojamas tik aukščiausios kokybės pienas. O vienam kilogramui sūrio subrandinti jo reikia net 15 litrų.
Šiuo metu įmonė „Žemaitijos pienas“ vartotojams taip pat yra parengusi naujieną – mažai riebalų ir cukraus, bet daug baltymų ir vitaminų turinčių pieno produktų.
Juos kuriant buvo galvojama apie jaunus žmones, kurie stengiasi valgyti visavertį maistą ir daug sportuoja.
Žemaičiai toliau sėkmingai plėtoja ir ekologiškų pieno produktų grupę „Dobilas“. Tuomet, kai 2007 metais buvo įdiegta jų gamybos linija, vartotojai dar nepasitikėjo ekologiškais produktus. Tačiau pastaruoju metu jų požiūris smarkiai pasikeitė. Ir produktų „Dobilas“ pardavimas per pastaruosius porą metų padvigubėjo.
Įtiko net „Fronterra“
„Kartu su viena didžiausių pasaulyje kompanijų – Naujosios Zelandijos bendrove „Fronterra“ – vykdome bendrą projektą.
Įdiegėme technologiją ir gaminame jai išrūginius baltymus. Tai, kad „Fronterra“ šiam produktui gaminti pasirinko mūsų įmonę, yra ypač geras ir mūsų technologijos, ir specialistų įvertinimas. Juk ši bendrovė ypač saugo gerą savo prekės ženklo vardą“, – sakė bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.
Žaliava taip pat įtiko užsakovei. Anot D.Trumpos, „Fronterra“ pirmiausia ištyrė pieno kokybę, ir ne tik to, kuris superkamas iš Lietuvos ūkių, bet ir to, kuris atgabenamas iš Latvijos ir Estijos. Savo ruožtu ji patikrino ir žaliavos supirkimo, ir gaminių kontrolės sistemą.
Gaminant baltymus sunaudojamos visos išrūgos, susikaupiančios gaminant fermentinius sūrius. Per dieną šių sūrių į nokinimo patalpas sukraunama apie 100 tonų, ir apie 1000 tonų išrūgų, susidariusių gamybos procese, yra perdirbama į aukštos pridėtinės vertės eksportui skirtą produktą.
„Rokiškio sūris“ nenuskriaudžia ir Lietuvos vartotojų.
Didžiausias privalumas – iš įmonės į parduotuves produktai išvežiojami kasdien, nors jų galiojimo laikas gana ilgas.
Tad, anot D.Trumpos, vartotojai kasdien gauna šviežią, kokybišką produkciją. „O mums tai suteikia galimybę pagaminti natūralių produktų, į kuriuos nededama jokių priedų ar konservantų, ilginančių galiojimo laiką“, – sakė pašnekovas.
