Didžiausi žemvaldžiai Lietuvoje vis dar yra trihektarininkai. Vos 1-3 hektarų dydžio sklypus knebinėja net 36 715 savininkų. Dar per 83 tūkst. žmonių šeimininkauja 3-5 hektarų valdose.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, šiemet balandžio pradžioje didžiausias gabalas naudmenų – kone 228 tūkst. hektarų – priklausė vidutinio dydžio ūkiams. Tokių žemdirbių, kurie turi po 10-20 hektarų dirbamos žemės, ir joje, tikėtina, gano gyvulius, yra apie 16,5 tūkst.
Šiek tiek stambesnių sklypų savininkų – tokių, kurių valda užima iki 30 hektarų, yra 4780. Jiems iš viso priklauso per 115 tūkst. hektarų žemės.
Ūkių, kurių valdos siekia 100-500 hektarų, tėra 411. Jie visi žemės ūkio techniką gainioja 71,5 tūkst. hektarų užimančiame žemės plote.
ŽŪIKVC duomenimis, šių metų pradžioje, palyginti su 2015-ųjų sausiu, žemės ūkio valdų skaičius susitraukė.
Iš viso jų šiuo metu yra apie 184,5 tūkst. Tačiau aktyviai žemę dirbančių jos savininkų – gerokai mažiau: apie 170 tūkst. Per metus buvo įregistruota 235 naujos valdos, išregistruota – 17,5 tūkst.
Įdomus ir dar vienas skaičius. Iš visų žemės ūkio valdų savininkų pusė – 97,3 tūkst. yra pensijinio amžiaus. Dauguma jų – 62,5 tūkst. – dirba savo žemę, ir tik apie 7000 jos valdytojų sklypuose nieko nedaro.
Iš viso Lietuvoje bendras žemės plotas sudaro 1,145 mln. hektarų. Iš jų apie 957,8 tūkst. hektarų yra ūkininkauti skirta žemė, apie 97 tūkst. hektarų užima miškai, dar 8,2 tūkst. hektarų plote tyvuliuoja vanduo.