Kaip skelbia newsru.com, pirmaisiais 2016 metų mėnesiais, ypač vasarį, atsinaujino recesija.
„Vasario statistika rodo, kad staigus ekonominio aktyvumo kritimas gruodį ir sausį buvo pastovus, šuolio nebuvo. Pagrindinių ūkio šakų krytis sudaro apie 1,1 proc.“, – sakė Plėtros centro vadovė Natalija Akindinova.
Aukštosios ekonomikos mokyklos ekspertai pabrėžė, kad vasarį reikšmingai krito prekių apyvarta – 3 proc., palyginti su sausiu, ir pasiekė 2012 metų lygį. Specialistai nurodo, kad gruodį ir sausį prekių apyvarta laikėsi nekrisdama, mat buvo kilęs vartojimo ažiotažas dėl rekordiškai nusilpusio rublio (83 rubliai už dolerį). Antra priežastis – kasybos pramonės augimas, mat šis sektorius išlošė iš bėdų dėl rublio.
„Vasario statistika rodo, kad atsiplėšimas nuo dugno pasirodė esantis laikinas: ekonominio aktyvumo lygis grįžo į žemiausią pastarosios krizės tašką – 2015-ųjų gegužę“, – kalbėjo Plėtros centro vyriausiasis ekspertas Nikolajus Kondrašovas.
Pasak jo, BVP šiemet kris 1,6 procento, o „Urals“ nafta kainuos 35 dolerių už barelį.
„Vasarį pramonė ir toliau liko „gulėti ant dugno“, ir gali ten likti visus metus“, – rašoma Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos pranešime.
Kaip pabrėžiama tyrimo apžvalgoje, atsigavimą galėtų paskatinti sustiprėjęs rublis, kurio kursas pasiektų „lygį, ekonomiką paverčiantį gyvybinga net po stipraus negatyvaus kainų šoko“.
„Palyginti su 2014 metų viduriu, realus efektyvus Rusijos valiutos kursas krito labiausiai pasaulyje – daugiau nei 37 proc.“, – pabrėžė Plėtros centro direktoriaus pavaduotojas Valerijus Mironovas.
„Šitaip perpus krito gyventojų ir įmonių perkamoji galia įsigyjant importuojamas prekes ir įrangą. Ir šitaip reikės gyventi, kompensuojant tai diržų susiveržimu ir persėdimu prie biudžetinių „Žigulių“ vairo“, – pridūrė V.Mironovas.
