„Dabartinis ekonominis paveikslas nėra optimistinis“ – teigė DNB analitikas Povilas Stankevičius. Itin lėtai augančio euro zonos ir Japonijos ekonomikos, nukritusios naftos kainos ir galimas Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos (ES) tikrai neprideda pasitikėjimo.
„Šie metai bus labai įdomūs. Jau dabar jie yra įdomūs. Grėsmių nemažai, bet šalys nusipirko daug laiko su jomis tvarkytis, o tas laikas – itin palankus Lietuvai“, – teigė J. Rojaka.
Įdomūs metai
„Mes einame šiek tiek prieš srovę. Daugelis institucijų mažina savo prognozes, bet mes jas šiek tiek didiname ir tikime, kad šiais metais Lietuva prisijungs prie sparčiau augančių ekonomikų“, – kalbėjo J.Rojaka.
Praėję metai buvo sunkūs – sankcijos Rusijai, Kinijos neramumai, valiutų kursų svyravimai ir krentanti akcijų birža. „Trumpai tariant, praeitais metais mes tikrai nebuvome Baltijos tigrais“, – teigė J.Rojaka.
Nepaisant to, ekonomistai įsitikinę, kad su grėsmėmis Lietuva susitvarkė ir neprarado potencialo augti sparčiau nei ES vidurkis.
DNB analitikai padidino Lietuvos BVP prognozę – prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika šiemet stiebsis 3 proc. Su problemomis susitvarkėme
Priežastys, kurios skatina mąstyti apie pozityvesnį BVP yra trys – lankstus eksportas, investicijos ir tvarus vartojimas.
J.Rojakos teigimu, Lietuvos ekonomikai daug grėsmių kėlė padėtis Rusijoje, tačiau eksporto perorientavimas įvyko sklandžiai: „Maža to, kad Lietuva pradėjo daugiau eksportuoti į kitas rinkas, situacija Rusijoje taip pat ima stabilizuotis, o tai atneš dar daugiau naudos“.
Bendri eksporto rodikliai krito, tačiau lietuviai praėjusiais metais vartojo daug – nors įsivedėme eurą, kuris tapo dirgikliu namų ūkiams, jų vartojimas augo.
Prognozuojama, kad investicijos išliks iki panašaus lygio kaip pernai- 10 proc. augimo. Mūsų verslininkai bus tiesiog priversti investuoti. „Erdvės augti be naujų investicijų mūsų verslininkai tiesiog nebeturi. O įmonių pelningumas rodo, kad ir finansiškai įmonės yra pasiruošusios investuoti“, – teigė J.Rojaka.
Vartosime ir uždirbsime daugiau
DNB analitikai prognozuoja, kad kitais metais defliaciją turėtų pakeisti kukli infliacija. Tai paskatins eksportą, tačiau šiek tiek varžys vartojimą, nors jis turėtų augti dėl kitų priežasčių.
Atsižvelgiant į palankius pokyčius darbo rinkoje analitikai padidino darbo užmokesčio augimą.
„Tikimasi, kad pagavęs impulsą vidutinis bruto užmokestis šiemet padidės 5,5 proc. ir metų pabaigoje priartės prie 800 eurų“, – kalbėjo J.Rokaja.
Jos teigimu, mažėjantis nedarbas ir augantys atlyginimai šiemet skatins namų ūkių vartojimą, o vidaus prekybos rodikliai metų pabaigoje pagaliau pasieks prieškrizinį lygį.
„Mes visuomet priklausėme pesimistų klanui – matėme daugiau grėsmių nei galimybių. Bet šiemet situacija susiklosto labai palanki – turime galimybę atsispirti nuo šių grėsmių ir žengti į augimo ciklą greičiau nei kitos šalys“, – teigė DNB banko analitikė.
Grėsmės pamažu slūgsta
Praėjusiais metais viena didžiausių grėsmių globalioje rinkoje – žemos naftos kainos. DNB banko analitikai prognozuoja, kad jau šių metų antroje pusėje ar kitų metų pradžioje naftos kainos pradės kilti.
„Mums tai svarbu, nes dabartinė defliacija prasidėjo būtent dėl energetinio spaudimo. Naftos kainoms pradėjus kilti, turėtų atsirasti sveika infliacija, kuri bus naudinga“, – kalbėjo P.Stankevičius.
Kita grėsmė – galimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES. P.Stankevičiaus teigmu, Lietuvai tai itin svarbu – nemažai emigrantų dirbdami užsienyje išleidžia daug, o vėliau grįžta į Lietuvą ir pinigus leidžia čia, dažniausiai nekilnojamam turtui.
„Ekonominė rizika skatina atsargumą. Jei „Brexit“ scenarijus pasitvirtins, emigrantams susirasti darbą bus sunku, o dėl to nukentės ir Lietuvos ekonomika. Laimei, Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES tikimybė kol kas – tikrai nedidelė“, – teigė P.Stankevičius.
Geresnė situacija ir Kinijoje, kuri praeitais metais neramino investuotojų ir ekonomistų. „Panikos nebėra, nors ilgalaikė rizika išlieka. Kinijos ūkis lėtėja, bet staigi jo griūtis – mažai tikėtina“, – teigė P.Stankevičius.
