Šiame rajone, priklausančiame Naujininkų seniūnijai, gyvena apie 12 tūkst. gyventojų. Salininkų bendruomenės asociacijos pirmininkė Ramutė Nalivaikienė neslepia: gyvenimas prie oro uosto kelia daug problemų. Ir dėl saugumo, ir dėl nuolatinio triukšmo.
Jos teigimu, Salininkuose žmonių daugėja ir dėl netoliese esančių prekybos tinklų – tokių kaip „Ikea“, ir dėl statomo „Lidl“. Todėl oro uosto kaimynystėje esantiems gyventojams dar sunkiau.
„Kai šiandieninis premjeras buvo susisiekimo ministras, buvo atlikta oro uostų studija ir numatyta, kad Vilniaus oro uostui nėra kur plėstis ir reikia statyti visiškai naują. Bet keitėsi valdžia ir naujoji pradėjo tikinti, kad tai – niekinės studijos. Dabar prioritetas – verslas, o žmonės tapo nebereikalingi. Melodija pasikeitė“, – nuogąstavo R.Nalivaikienė.
Jos teigimu, pastaruoju metu padaugėjo skrydžių, pasikeitė triukšmo zonos. Beje, dėl nuolatinio triukšmo Salininkuose krito ir nekilnojamojo turto kainos.
„Mano gyvenamoji vieta nepapuldavo į jokią triukšmo zoną, o šiandien ši teritorija jau papuola. Triukšmas prasideda ir antrą, ir trečią, ir penktą ryto – jokio ramybės periodo. Tai – vienas pagrindinių minusų“, – teigė bendruomenės pirmininkė.
Gyventojai įsitikinę, kad ne mažesnė bėda – tarša, kuri nemažėja.
„Skridimo ribos koreguojamos, keičiamos, taupomas kuras, bet tarša nuo to nemažėja. Taupomi verslo pinigai ir vis daugiau gyventojų papuola į tas zonas. Taip pat lėktuvų kilimo ir tūpimo metu išmetami degalai, nuo to kenčia ne tik mūsų sveikata, bet ir augalija. Sodininkai jau pirmieji tai pajuto“, – tikino R.Nalivaikienė.
Pasak jos, viskas, kas nuplaunama nuo lėktuvų, subėga į požeminius vandenis ir atviru kanalu teka pro Salininkus.
Gyvenvietėje nėra nutiesto vandentiekio, todėl geriamasis vanduo siurbiamas iš žemės gelmių ir gali būti užterštas.
„Apie tai oro uosto atstovai net nekalba, nors jie deklaruoja, kad atsakingai žiūrės. Lėktuvai purškiami chemikalais, kad neapledėtų, pats oro uostas irgi. Gal teršalai išvežami, o gal ir ne. Be to, visų miestiečių bėda, kad vaikai turi klausos sutrikimų“, – pridūrė R.Nalivaikienė.
Nugriauti nesiūlo
Tačiau R.Nalivaikienė nemano, kad oro uosto nereikia.
„Aš nesakau, kad paties oro uosto nereikia, kad skristi nereikia. Suprantame, kad to reikia, bet norime, kad visi išvardinti dalykai ne tik nugultų strategijose, bet ir būtų įgyvendinami“, – dėstė Salininkų bendruomenės pirmininkė.
Jos teigimu, bendruomenė nori, kad Vilnius skrydžiais dalintųsi su Kaunu, nes pastarojo oro uostas yra strategiškai geresnėje vietoje. Anot pašnekovės, Kaunas taip pat turi pakankamai vietos kurti logistikos centrus.
„Vilnius – pyrago formos, toks jo landšaftas, nesuprantu, kodėl nusprendėme jį kaip dešrą tempti“, – argumentavo R.Nalivaikienė.
Jos teigimu, reikia apkrauti geležinkelį, nes Vilniaus oro uostas nebeturi kur plėstis. Be to, norima, kad atsirastų nakties režimas.
„Poilsis yra svarbus. Dabar skrydžiai vyksta visą naktį, anksčiau buvo šešių valandų rimties laikas“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Oro uostas – pramogų zona?
„Berlyno oro uostą uždarė ir pavertė pramogų zona, kurioje galima važinėti riedučiais. Ar jūs nenorėtumėte tokios aikštelės, kur galėtume pasismaginti visi? Man atrodo, visi to norime“, – optimistiškomis ateities mintimis dalijosi R.Nalivaikienė.
Beje, ji tiki, kad pokyčiai – įmanomi.
„Visą laiką tikimės geresnės ateities. Aš už tai, kad diskusijoje gimtų tiesa. Jeigu nieko nedarysi, nieko nepakeisi. Gal perduoti oro uostą į privačias rankas būtų ir gera mintis, gal įvyktų permainų, kurios būtų palankios ir mums. Gal bus taikomi apribojimai, gal atsiras daugiau skrydžių į tą pačią Palangą. Aš ieškau kompromiso ir esu optimistė, nes be jo negalėtume gyventi“, – kalbėjo Salininkų bendruomenės pirmininkė.
