Tad nieko nuostabaus, kad pernai į veiklos optimizavimą susikoncentravęs smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) šiemet drąsiau dėlioja plėtros planus.
Pastebima, kad su optimistiškomis augimo perspektyvomis į Lietuvą atkeliauja ir europinė tendencija – dėl lankstumo lizingas tampa vienu pagrindinių SVV investicijų finansavimo būdų.
Labiau pažeidžiamos įmonės
Pasak „UniCredit Leasing“ Lietuvoje generalinio direktoriaus ir Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komiteto pirmininko Laimono Belicko, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės kur kas labiau pažeidžiamos nei didelės.
Todėl joms gyvybiškai svarbūs alternatyvūs finansavimo šaltiniai, ypač tokie, kurie galėtų būti lankstūs ir nereikalautų papildomų garantijų.
„LeaseEurope“ tyrimo duomenimis, SVV įmonės Europoje 2013 m. lizingu finansavo 18,9 proc. visų savo investicijų, daugiau nei bet kuria kita individualia bankinio skolinimosi forma. 2014 m. lauktas augimas iki 21,2 proc.
Verslui reikia plano B ir C
L.Belickas teigė, jog šiemet verslas aktyviau sieks panaudoti augimo potencialą, o tam įtakos turi keletas priežasčių.
Praėjusiais metais įmonių finansiniai veiklos rezultatai buvo sėkmingi, tačiau investicinių planų įgyvendinimas buvo atidėtas. Pirmiausia, verslininkai daug dėmesio skyrė veiklai optimizuoti, o plėtrą planavo kaip tolesnį žingsnį.
Antra, verslininkai stebėjo, kaip vartotojų elgesį paveiks euro įvedimas, kaip keisis geopolitinis kontekstas ir bendra ekonominė situacija.
Lūkuriavimas praėjusiais metais verslininkams kainavo neišnaudotas galimybes, o šiemet priežasčių dirbtinai stabdyti investicijas nebeliko. Juolab kad investuoti į ilgalaikio turto atnaujinimą verslininkus skatina istoriškai mažos skolinimosi palūkanos.
Bendrovės „UniCredit Leasing“ Lietuvoje vadovas atkreipė dėmesį, kad būtina sudaryti sąlygas šioms plėtrą planuojančioms bendrovėms, kad jos nesusidurtų su perteklinėmis kliūtimis norėdamos gauti finansavimą. Finansuoti visada reikia atsakingai, tačiau jeigu kalbame apie SVV plėtros skatinimą, reikalavimai turi būti adekvatūs.
„Jeigu norimas įsigyti turtas yra likvidus, ekonomiškai pagrįstas, gali būti nesunkiai realizuojamas antrinėje rinkoje, reikia mažiau kvestionuoti smulkiųjų ir vidutinių verslininkų poreikius ir tiesiog padėti priimti geriausius finansinius sprendimus“, – teigė L.Belickas.
SVV drąsos suteiktų ir iš anksto sudėliotas planas B ir C, kuris reikštų ne bloguosius scenarijus ir blogą kredito istoriją, o išeitis pasikeitus aplinkybėms, kad verslininkai nepatirtų nuostolių. Lizingas šiuo atveju yra ne tik lankstesnė, nes dėl savo paslaugos teikimo struktūros gali prisiimti finansuoti rizikingesnius projektus. Be to, specifinės žinios ir platus partnerių tinklas pirminėje ir antrinėje turto pardavimo rinkoje leidžia minėtus scenarijus ne tik sudėlioti, bet ir prireikus įgyvendinti.
Durys – neužtrenktos
Pasak L.Belicko, suvokimas, kad lizingu gali būti finansuojamas tik „klasikinis“ turtas, t.y. sunkvežimiai, priekabos ar automobiliai, pamažu keičiasi. Vis dažniau šią patrauklią finansavimo priemonę atranda ūkininkai ir įmonės iš įvairių sektorių.
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau finansuojama energetikos projektų, įvairios gamybinės įrangos, netgi IT infrastruktūra ir nematerialus turtas.
„Įmonėms, kurioms reikalingas nestandartinis turtas, neretai tenka gauti neigiamus finansuotojų atsakymus. Mat nestandartinis turtas reikalauja specifinių žinių ir kontaktų, kad jį būtų galima lengviau realizuoti, taip pat adekvačiai įvertinti turto likvidumą. Specializuotoms lizingo bendrovėms su tokiomis problemomis susidurti netenka“, – teigė L.Belickas.
Tiesa, pastebima, kad įmonės plėtros galimybių atranda ir pasinaudojusios nuomos paslaugomis. Jos vis dažniau apskaičiuoja, kad turėti turto neretai kainuoja daugiau, nei nuomotis.
Pavyzdžiui, jeigu kalbama apie transporto parką, vadinasi, reikia išlaikyti transporto skyrių, mechaniką.
Galiausiai – galvos skausmas, kur realizuoti pasenusį turtą.
Visa tai įvertinus susidaro nemažos sąnaudos. O nuomos paslaugos logika paprasta. Verslas pasako, kokio turto jam reikia, ir su lizingo bendrove sutaria, kokio dydžio periodinės įmokos už nuomą sutartą laikotarpį bus mokamos.
Nuomos laikotarpiui pasibaigus, sutartis pratęsiama arba sudaroma nauja nuomos sutartis ir turtas vėl atnaujinamas.
Dauguma atvejų verslininkai linkę sudarinėti naujas sutartis, o panaudotą turtą palieka realizuoti lizingo bendrovei.
