„Aš – italas? Ne, esu vilnietis, bet kalbu ir itališkai“, – juokėsi asmeninių asistentų agentūros „Infinita Group“ įkūrėjas bei vadovas Leonardas Jadkevičius.
Ką veikia šios profesijos žmonės, dar vadinami konsjeržais? Aptarnauja pinigų nestokojančius turistus.
„Dalyvauju tarptautinėse turizmo parodose užsienyje, todėl tenka asmeniškai bendrauti su verslininkais. Daugybė klientų į Lietuvą atvažiuoja gavę mūsų rekomendacijas.
Geriausiai mūsų darbas pavaizduotas filme „Viešbutis „Didysis Budapeštas“ („The Grand Hotel Budapest“). Bendraujame ir su viešbučiuose dirbančiais asistentais, palaikome pažintis, ryšius. Taip ir susidaro rekomendacijų virtinės“, – aiškino L.Jadkevičius.
Jo darbas susijęs su atvykstamuoju turizmu: naudodamasis asmeniniais ryšiais ir patirtimi jis kviečia užsieniečius atvykti poilsio į Lietuvą, dažniausiai – ukrainiečius bei italus.
– Ukrainoje netrūksta politinės ir ekonominės įtampos. Ar dažnai šios šalies gyventojai ryžtasi keliauti į Lietuvą? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo L.Jadkevičiaus.
– Ekonominė padėtis ten dar prasta, atsigavimo požymių neregėti. Ukrainos grivina vis dar smarkiai nuvertėjusi.
Iš tiesų dar mažai ukrainiečių gali atostogauti užsienyje.
Daugiau jų atvažiuoja tvarkyti verslo reikalų, bet yra ir tokių, kurie atvyksta pailsėti.
Vilnius jiems – arčiausia iš ES šalių sostinių. Skrydis iš Kijevo trunka tiktai kiek ilgiau negu valandą, susikalbėti Lietuvoje jie gali ir rusiškai. Tai – svarbu, nes dar nedaug ukrainiečių kalba angliškai. Dauguma mūsų įmonės klientų apsistoja geruose viešbučiuose.
Be to, nemažai ukrainiečių į Lietuvą traukia gydytis. Medikų kvalifikacija čia labai aukšta, jie puikiai kalba ir anglų, ir rusų kalbomis. O paslaugų kainomis jie nukonkuruoja ir Vokietiją, ir Izraelį.
– Ar ukrainiečiai, kuriems rūpi ne medicina, o pažintinis turizmas, žvalgosi tik po Vilnių, ar traukia toliau?
– Man pačiam buvo keista sužinoti, kad jiems įdomi Baltijos jūra. Juk jie turi Juodąją, prie kurios poilsio sezonas daug ilgesnis ir daug šilčiau nei pas mus.
Tiesa, dauguma ukrainiečių atskrenda porai dienų, pasižvalgo po Vilnių ar Trakus ir grįžta.
– O italai? Kuo juos įmanoma Lietuvoje sudominti?
– Jiems labiau patinka keliauti privačiai. Italai vis dar neretai atlekia automobiliais arba motociklais ir išraižo Lietuvą.
Atskrenda ir mažų sąnaudų skrydžių bendrovių lėktuvais.
Italams įdomi mūsų kultūra. Juk ne vienas garsus Italijos architektas yra dirbęs Lietuvoje.
Pats Vilnius yra vėlyvojo baroko architektūros miestas. Italų indėlis čia didelis, tad turistams smalsu pamatyti tai, ką kadaise kūrė jų architektūros meistrai.
– O kiek turistai, kurie naudojasi asmeninių asistentų paslaugomis, išleidžia Lietuvoje pinigų?
– Mes dirbame su žmonėmis, kurių pajamos yra vidutinės arba didelės. Todėl tai gali iškreipti realybę.
Šie žmonės keliaudami užsienyje netaupo. Pavyzdžiui, viena mūsų klientė, nors atvyko iš Ukrainos, nė nesusimąsčiusi nusipirko suvenyrą – gintarinį drambliuką, kuris kainavo apie tūkstantį eurų.
Iš tiesų žmonės, kurie skyrė pinigų kelionei į Lietuvą, pinigų čia negaili nei suvenyrams, nei geram maistui.
– Dirbate visose trijose Baltijos šalyse, bet kodėl jums patraukliausia Lietuva?
– Tiesiog tai rami šalis. Be to, Vilnius – mano gimtasis miestas, jį iškeisčiau nebent į Romą.
Daug lietuvių yra išsibarstę po pasaulį – tai daro poveikį net atvykstamajam turizmui. Žmonės susipažįsta, papasakoja apie gimtinę kitiems. Tuomet tiems „kitiems“ pasidaro smalsu, kaip Lietuva atrodo.
Dar vienas geras Lietuvos prekės ženklas yra saugumas. Pas mus nėra nei pabėgėlių, nei teroro išpuolių. Atvykę žmonės gali ramiai pailsėti.
Juk ne šiaip sau yra sakoma, kad Vilnius – tylus Europos užkampis.
