– Pone Vaškelevičiau, gal turite daugiau informacijos apie avariją Indijoje patyrusią lietuvę?
– (K. Vaškelevičius) Ta nelaimė labai skaudi. Mūsų konsulė bendrauja su nukentėjusia, artimaisiais. Tikimės, kad klausimai išsispręs sėkmingai.
– Kokie mechanizmai įsijungia, kai Lietuvos piliečiui nutinka nelaimė tokioje šalyje, kaip Indija?
– (K. Vaškelevičius) Laimė, kad Indijoje turime diplomatinę atstovybę. Iš beveik 200 valstybių Lietuva turi 57 diplomatines atstovybes. Jeigu atsitinka nelaimė, pirmiausia reikia kreiptis į mūsų ambasadą ar konsulatą Indijoje.
Mes esame Europos Sąjungos nariai, tai jei neturime atstovybės, galim kreiptis į kitos Europos Sąjungos šalies atstovybę. Dažnu atveju yra pasirašytas susitarimas su konkrečia valstybe, kuri mus atstovauja išduodant vizas ar konsuliniais atvejais. Tada reiktų kreiptis į tos šalies atstovybę.
Konsulai padeda tvarkyti dokumentus, tam skiria didesnį dėmesį, procesai gali pagreitėti. Kai mūsų piliečiai važiuoja į užsienį, būtina turėti sveikatos draudimą. Nelaimės atveju tai labai palengvina tiek jiems, tiek artimiesiems.
– Pone Ženteli, ar Lietuva bendradarbiauja su Indija turizmo srityje? Ar galima tikėtis konkrečios informacijos iš šios šalies, nes turbūt bus pradėtas tyrimas.
– (T. Žentelis) Ne. Tiesioginių bendradarbiavimo sutarčių nėra. Su atsakingomis turizmo įstaigomis mes nebendradarbiaujame.
– Šiuo atveju žmogus keliavo, bet tai nebuvo atostogos. Ar ta lietuvė gali tikėtis, kad valstybinės institucijos kažkaip padės?
– (T. Žentelis) Pagrindinė pagalba yra per diplomatines ir konsulines atstovybes. Draudimo kompanijos gali padėti, nes tai susiję su labai didelėmis išlaidomis. Jei nėra draudimo, tada yra didelė problema. Valstybė šiek tiek prisideda, kai reikia pargabenti palaikus, bet tai nedidelės sumos, jos nepakankamos, našta gula ant giminaičių, draugų pečių.
– Rimvydai, pats esi keliavęs Indijoje. Įvyko tokia nelaimė – mergina važiavo turbūt su vietiniu transportu ir nuslydo nuo skardžio. Ar nustebino?
– (R. Širvinskas) Jeigu kalbėti apie pačią Indiją ar kitas aplinkines Azijos valstybes, tai tikrai nenustebino. Ten visiškai nesilaikoma saugumo reikalavimų, keliaujant automobiliu apie saugumo diržus man apskritai teko pamiršti.
Patys vairuotojai taip pat važiuoja neprisisegę. Keliai yra apgailėtinos būklės, dažniausiai neasfaltuoti. 100 km kelionė nuo vieno miesto iki kito gali trukti 6-8 valandas.
Ten didesnė problema yra tai, kad gatvėje yra partrenkiami žmonės. Automobiliai laksto, o žmonių Indijoje labai daug, jie vaikšto tais pačiais keliais, kuriais važiuoja automobiliai.
Tokios nelaimės, deja, nutinka gerokai dažniau, nei apie tai girdime. Mes, kaip kelionių organizatorius, susiduriame su keliautojais, kurie patyrė vienokią ar kitokią nelaimę ir pati dažniausia – jie buvo partrenkti automobilio.
– Lietuviai – taupūs žmonės, turbūt taupydami pasirenka vietinį transportą, važiuoja su vištom ant galvos vietoj to, kad susimokėtų daugiau ir galbūt vyktų kitais metodais.
– (R. Širvinskas) Mes nesame apsaugoti nuo nieko. Net ir vykstant su kelionių organizatoriumi gali atsitikti tas pats. Indijoje net ir įmonės, kurios turi visus leidimus organizuoti keliones, vargu, ar laikosi tų leidimų.
Man teko važiuoti panašiu džipu, kuris talpina 8 žmones, tačiau ten buvo pristatyta papildomų kėdžių ir mūsų važiavo 17-18 žmonių. Jie nori užsidirbti, o mes norime sutaupyti. Neretai atostogų metu prarandame blaivų protą, važiuojame ir galvojame, kad jei kas atsitiks, tai ne man.
– Ar Turizmo departamentas turi konkrečių rekomendacijų dėl Indijos ar kitų Azijos šalių?
– (T. Žentelis) Neprarasti blaivaus proto. Tai pati pagrindinė informacija. Tokioms kelionėms reikia ruoštis, ypač, jei dalį ar visą kelionę žmonės planuojasi patys. Kartais atsitinka taip, kad ir draudimo sumų nepakanka. Nelaimės Turkijos atveju, kadangi operacijos yra sudėtingos, kyla klausimas, ar užteks tos standartinės sumos, kuri dažniausiai būna apie 50 tūkst.
– Gal draudžiantis reiktų pagalvoti apie didesnes draudimo sumas, jei vyksti į tokius regionus?
– (T. Žentelis) Šios galimybės visada yra. Jei planuojam būti ne savaitę, o mėnesį, tai reiškia, kad įvykių gali atsitikti daug daugiau. Jei ruošiasi keliauti aktyviai, pati draudimo rūšis turėtų būti kitokia, apimanti visus nelaimingus atsitikimus, ekstremalias pramogas.
– Pone Vaškelevičiau, gal galite suteikti daugiau informacijos apie pirmadienį operuotą ir iki šiol Turkijoje esančią moterį?
– (K. Vaškelevičius) Būklė išlieka sudėtinga, mūsų konsulė palaiko ryšius su artimaisiais.
– Rimvydai, pats esate vykęs tuo keliu, kuriame įvyko nelaimė. Kaip Jums atrodo, kodėl tai įvyko?
– (R. Širvinskas) Kiekvieną dieną ne kelios, o keliolika grupių važiuoja tuo pačiu maršrutu. Turkija apskritai yra populiariausia kryptis lietuvių tarpe, o tai yra viena populiariausių ekskursijų Antalijos regione. Man pačiam teko vykti tuo maršrutu, viskas atrodė saugu. Tuo metu buvo sezono pradžia, mes džipe vykome keturiese.
Aš labai nustebau, kad ten sutalpino net 12 žmonių, matyt gale buvo pritvirtintos sėdynės. Man pravedė instruktažą, liepė nesistoti važiavimo metu, papasakojo apie visus atvejus, kai patys turistai nesilaiko saugumo reikalavimų – prašo duoti pavairuoti, važiuoti greičiau. Labai rekomenduočiau patiems mums būti atsargiems kelionių metu, nes kelionės jau yra rizika.
– Buvo daug diskusijų, kad žmonės perka keliones iš vietinio verslo, o ne iš kelionių organizatorių, su kuriais atvyko. Galbūt tai ir yra klaida, nes nežinai, ką nusiperki?
– (R. Širvinskas) Negaliu pasakyti, kad tai yra klaida, nes yra patikimų ir vietinių organizatorių. Geriau pirkti keliones per organizatorių, nes jis jau atsirenka patikimas bendroves, su kuriomis bendradarbiauja daugelį metų.
Mes, važiuodami su Lietuvos kelionių organizatoriumi, gauname informaciją, instruktažą mūsų kalba arba būna pasirūpinama, kad visi tai suprastų. Jei vyktume su vietiniais, mes nesame tikri, ar jie turi licencijas, ar automobiliai techniškai tvarkingi.
– Kai kurie kelionių organizatoriai, kurie žmones skraidina į Turkiją, nebesiūlo vykti į safarius, kol neištirtos šios nelaimės priežastys. Pone Ženteli, gal galėtų būti valstybinė rekomendacija žmonėms, planuojantiems vykti?
– (T. Žentelis) Mes užklausėme visų pagrindinių kelionių organizatorių, kokia yra situacija, kaip jie renkasi vietines agentūras. Vienas iš jų atsakė, kad sustabdė siūlymą mūsų turistams vykti į tokias keliones, nes nori patys išsiaiškinti aplinkybes. Patarimas – į viską žiūrėti labai atsakingai.
Net renkantis kelionių agentūras iš gatvės žmogus turi atlikti tą darbą, kurį atlieka kelionių organizatorius – įsitikinti leidimais, sertifikatais, rekomenduojama patikrinti automobilį, su kuriuo bus vežama. Vakarų pasaulio žmonės išmoko atsisakyti paslaugų, kurios atrodo nesaugios. Jei sodina į automobilį be saugos diržų, jie negali priversti jūsų vykti.
– Pone Vaškelevičiau, kokia pagalba suteikiama nukentėjusių šeimoms?
– (K. Vaškelevičius) Antalijos atveju žinau, kad padeda ir Tauragės savivaldybė. Ambasada suteikia konsulinę pagalbą. Reiktų atskirti lūkesčius, kurie viešoje erdvėje yra labai dideli. Konsulo pagalba yra ribota.
Antalijos atveju tą pačią dieną siuntėm mūsų konsulę į įvykio vietą, tai pasiteisino. Kai konsulė išvažiavo, mūsų ambasadoje dėl ribotų žmogiškųjų išteklių kai kurios konsulinės paslaugos nebuvo teikiamos.
Žmonės, kurie patenka į nelaimes, gali kreiptis visą parą veikiančiu telefonu 870652444.
Kartais žmogus išgirsta lietuvišką balsą, kuris pasako, kur skambinti, ką daryti. Kai esi psichologiškai susijaudinęs, kartais net toks elementarus momentas padeda.