„Neišduoti mažajai bendrijai „Mažai didelis“ licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“, – toks nieko gera nežadantis sakinys buvo įrašytas tarybos sprendimo projekte.
Šį trečiadienį politikai ilgai ginčijosi, ar leisti įsikurti naujai užeigai patalpose baro, šalia kurio prieš pusantrų metų buvo nužudytas kompozitorius Tomas Dobrovolskis.
Tie tarybos nariai, kurie norėjo pasisakyti už naują barą, turėjo balsuoti „prieš“. Suskaičiavus balsus švieslentėje suspindo užrašas, kad sprendimui nepritarta. Vadinasi, verslininkams licencija prekiauti alkoholiu bus išduota. Tokia žodžių ekvilibristika savivaldybėje pasitaiko labai retai.
Prisiminė liūdną istoriją
Tarybos narys, Lietuvos laisvės sąjungos atstovas Žilvinas Šilgalis iš karto atkreipė dėmesį, kad sprendimo projektas buvo parengtas nekorektiškai.
Agituoti už barą pirmasis pradėjo skandalais išgarsėjęs buvęs liberalas Markas Adamas Haroldas, visus prajuokinęs, kai save pavadino naktiniu Vilniaus meru.
Jo nuomone, naujam barui licencija prekiauti alkoholiu iki 4 valandos būtina – leidimas užsiimti tokia veikla iki vidurnakčio netinka. Mat alkoholinių gėrimų daugiausia parduodama tarp 1 ir 2 valandos, kai į barą susirenka daugiausia žmonių.
„Puikiai žinau to baro patalpų liūdną istoriją. Nenoriu, kad atsirastų naujas „Psichbaris“, – aiškino M.A.Haroldas. Jis įsitikinęs, kad naujas baras bus visai kitoks.
Konservatorius Mykolas Majauskas, taip pat prisiminęs tragediją, tarybos nariams siūlė neskubėti, svarstant daryti pertrauką. Jo žodžiais, leisti atidaryti naują barą būtų neatsakingas žingsnis žuvusiojo artimųjų ir saugumo atžvilgiu.
Šis politikas baisėjosi – šiuo metu vien senamiestyje suteikta 400 licencijų prekiauti alkoholiu po 24 valandos. O socialdemokratė Auksė Kontrimienė įspėjo, kad naujo baro veiklos vizija nebuvo derinta su aplinkiniais gyventojais.
Politikai nebuvo vieningi
Tarybos posėdyje ilgai virė aistros dėl naujo baro Vingrių gatvėje. Tarybos narė Aušra Maldeikienė rėžė: „Kažkas kažką užmušė, tai jau dabar ten turime nieko neleisti?“
Jos nuomone, kai naujojo baro savininkai padarys pažeidimą, tada ir bus galima kalbėti apie draudimus.
Jai antrino Vaidotas Ilgius: „Ant verslo ketinančių imtis jaunų žmonių neturėtume kabinti praeities kalčių.“
Balsuodami tarybos nariai taip pat nebuvo vieningi: „už“ buvo 10, „prieš“ (vadinasi, už barą) – 17, o susilaikė 11.
Prikišo net senus skundus
Politikei Rasai Baškienei, besipiktinusiai ne vienu baru senamiestyje, užkliuvo ir būsimas baras „Little Big“ Vingrių gatvėje.
Pasak jos, prašydami suteikti prekybos alkoholiu licenciją jaunieji verslininkai turbūt mano, kad praėjus tiek nedaug laiko nuo tragedijos ji jau bus pamiršta.
Ji mananti, kad vėl siūlyti gėrimą iki paryčių yra ciniška, ir prisiminė 2012 metus, kai gyventojai užvertė skundais savivaldybę dėl nuolatinių muštynių Vingrių gatvės baro prieigose.
„Pelnytai ši landynė buvo užsitarnavusi „Psichbario“ vardą“, – tikino buvusi tarybos narė.
Tad ji kreipėsi į merą Remigijų Šimašių, kad kuo skubiau užkardytų iniciatyvą Vingrių gatvėje atgaivinti, politikės žodžiais, naują galimą nusikaltimų židinį.
Atgimtų visas kvartalas?
Vienas būsimo baro šeimininkų Tomas Vitkauskas taip pat kreipėsi į R.Šimašių, prašydamas leisti įgyvendinti svajones gimtajame mieste.
Jis neslėpė, kad susidūrė su sveiku protu sunkiai paaiškinamais biurokratiniais trikdžiais ir įkliuvo į beprasmę diskusijų ir svarstymų virtinę.
Verslininkas pažadėjo Vingrių gatvės pastatą prikelti naujam gyvenimui. Jis taptų ne tik viena iš daugelio laisvalaikio leidimo, bet vienu kultūros sklaidos taškų, šviesesne, jaukesne ir saugesne vieta vilniečiams.
„Mūsų verslas neturi nieko bendra su tamsoka šio adreso praeitimi, todėl nesitikėjome ir nesuprantame išankstinės nuostatos dėl mūsų idėjos“, – tikino T.Vitkauskas.
Kviečia visus menininkus
Kitas mažosios bendrijos „Mažai didelis“ narys Eugenijus Rapšys pasakojo, kad svarsto ne tik apie barą.
Dalį patalpų verslininkai skirs jaunai menininkei Birutei Sagaitytei.
„Todėl meno Vingrių kvartale smarkiai padaugės, ten įsikurs dirbtuvės, taip pat vyks renginių. Ne kartą teko bendrauti su kuriančiais žmonėmis ir jiems aktualu ne tik eksponuoti kūrinius prestižinėse, bet šaltose ir ne visada lankytojų pritraukiančiose galerijose.
Menininkai nori dėmesio savo darbams, rodyti juos populiariose vietose, kur renkasi žmonės“, – aiškino E.Rapšys.
Baro šeimininkai laukia ir kitų menininkų, juos kviečia prisidėti ir prie užeigos kūrimo.
Suvienyti turėtų skveras
E.Rapšys kaip pavyzdį minėjo stoties rajoną, kuris atgaivinamas, nors dar neseniai kėlė vien slogius įspūdžius.
Vis dėlto tarp stoties rajono ir Vingrių gatvės jis įžvelgė skirtumą. Stoties prieigose viskas išblaškyta, o Vingrių gatvėje yra vienijantis taškas – čia yra nuostabus skveras, aplink kurį viskas ir kuriama.
„Čia visai kaip upė – Neris grįžta į miestą, tad sugrąžinkime ir Vingrių skverą, kad ten norėtų ateiti žmonės ir iš šabakštyno jis taptų dar vienu žaliu traukos centru mieste.
Tai galima pasiekti kuriant stiprią bendruomenę – džiugu, kad būsime jos dalimi“, – džiaugėsi E.Rapšys.
Jis ir bendraminčiai gimė ir augo senamiestyje, jiems čia viskas sava ir išties nė vienas kampelis neatrodo blogas.
„Nėra rajono be praeities, nėra rajono ir be ateities – viskas priklauso tik nuo jame įsikūrusių žmonių.
Liūdna, kad tokios perspektyvios vietos kaip ši tampa rajonais, kuriuos geriau apeiti. Tai turi keistis.
Mes pamatėme galimybes įgyvendinti savo idėjas būtent šiose patalpose – verslininkai – irgi menininkai, kasdien kuria ir įgyvendina idėjas.
Nesvetimas mums ir jaunatviškas maksimalizmas.
Norime, kad Vilnius gražėtų, todėl mus džiugina faktas, jog to norime ne mes vieni“, – kalbėjo E.Rapšys.
Žudikai nenuteisti
Kompozitorius T.Dobrovolskis prie „Psichbario“ buvo mirtinai sumuštas 2014 metais, naktį iš gruodžio 23-iosios į 24-ąją, jo užpuolikams pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo, bet byla iki šiol nepasiekė teismo.
48 metų vilnietis mirė sausio 6-ąją Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje taip ir neatsigavęs iš komos.
Kompozitoriaus artimieji, draugai ir bičiuliai pernai žūties dieną uždegė žvakutes toje vietoje, kur vilnietis buvo žiauriai sumuštas.
