Beje, tikslas išeiti į „pensiją“ dar jėgų klestėjimo laikotarpiu būtų vadinamas „ilgalaikiu“. Tad norint tinkamai suplanuoti savo asmeninį biudžetą, žmonėms reikia labai aiškiai apsibrėžti, kas yra jų trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai.
Nuo grąžto iki namo
„Trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai yra daugiau filosofinė sąvoka, nes kiekvieno žmogaus ar šeimos atvejis yra skirtingas. Itin pasiturinčiam žmogui nusipirkti namą galbūt bus trumpalaikis tikslas, o mažiau uždirbančiam – viso gyvenimo tikslas“, – sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos programos direktorius Liutauras Petručionis.
Taigi, asmeninį biudžetą planuojantis žmogus turi pats apsispręsti, kokie yra jo trumpalaikiai, o kokie – ilgalaikiai tikslai. Tačiau kaip?
Finansų ekspertai apibrėžia, kad trumpalaikiai tikslai yra tokie, kuriems galima sutaupyti pinigų per metus ar dvejus, o patys tikslai savo apimtimi nėra dideli. Tarkime, vidutinei lietuvių šeimai trumpalaikiu tikslu gali būti skalbimo mašinos įsigyjimas arba buto kosmetinis remontas.
Kaip susitaupyti pinigų tokiam tikslui?
Savo finansiniame plane pažymėkite sumą, kurią kiekvieną savaitę ar mėnesį privalote palikti būtent šiam savo tikslui pasiekti. Teigiama, kad tokias santaupas geriau laikyti pinigine išraiška, nors ir kiltų noras jas trumpam laikui investuoti į investicinius fondus ar vertę turinčius daiktus. Manoma, kad investavimui geriau tinka ilgalaikių tikslų santaupos.
Tačiau vien skalbimo mašinos ar buto remonto gyvenime neužtenka. Specialistai įvardija, kad pirkinius, kurie kainuoja metinį viduriniosios klasės atstovų atlyginimą, reiktų vadinti vidutinio ilgumo tikslu. Tai gali būti automobilio įsigijimas ar mokesčio už studijas mokėjimas. Skirtingai nei trumpalaikiams, vidutinio ilgio tikslams neužtena kredito kortelės limito. Tačiau jie dar nėra tokie dideli ir darantys perversmus gyvenime, kaip ilgalaikiai tikslai.
Tarkime, jūsų tikslas per penkerius metus nusipirkti automobilį, kuris kainuoja 12 tūkst. eurų. Tuomet jums reikėtų šią sumą padalinti iš metų skaičiaus – penkių – ir kasmet atidėti po 2400 eurų taupymui. O tam, kad tai pavyktų, kas mėnesį turėtumėte stabiliai į savo taupymui skirtą sąskaitą įnešti po 200 eurų. Taigi, išskaidykite didelę sumą ir šiam tikslui pinigus atidėkite kas mėnesį.
Jeigu jau apsibrėžėte vidutinio ilgumo investicijų tikslus, metas pagalvoti ir apie ilgalaikio taupymo tikslus. Ilgo laikotarpio siekiamybė – tai daiktai ar dalykai, kuriems taupoma keliolika ar keliasdešimt metų. Tai gali būti svajonių namas ar lėšos pensijai. Tai dalykai, kurie daro įtaką mūsų finansams eilę metų.
Vėlgi, norint pasiekti rezultatą, taupyti ilgalaikiam tikslui reiktų skaidant užsibrėžtą siekį į vidutinio ilgumo ir trumpus laiko periodus. O taupant ilgus metus reiktų atsižvelgti į infliaciją, pinigų vertės keitimąsi ir pan.
L.Petručionio nuomone, apsibrėžus bet kokius savo tikslus, į juos vertėtų investuoti iš karto, kiek įmanoma maksimaliau, neatidėliojant. „Kaip aš pats darau: pasiplanuoju didelių pirkinių išlaidas, kurias turėsiu per 30 – 40 metų ir pasižiūriu, kiek iš karto galiu investuoti, nes žinau, kad kuo greičiau investuosiu, tuo daugiau sutaupysiu, nes laikui bėgant keičiasi pinigų vertė“, – teigia pašnekovas.
Skirtingai tikslai
Beje, taupymo tikslai gyvenimo eigoje gali skirtis. Štai 20 – 30 metų jaunimas daug lėšų skiria įvairiems asmeniniams daiktams, kelionėms. Tad jiems rekomenduojama pabandyti sukaupti bent 5 proc. savo svajonių būsto kainos, imtis išmokėti studijų paskolą, pamąstyti apie kaupimo pensijai pradžią.
30 – 40 metų žmonės galėtų kaupti pensijai ir būsto įsigijimui. Jiems taip pat reikia pasistengti sukaupti atsargos fondą nedarbo atvejui. Taip pat – pradėti taupyti lėšas vaikų išsilavinimui. Per šį dešimtmetį rekomenduojama baigti išsimokėti paskolą už studijas, pabandyti grąžinti kiek įmanoma daugiau vartojamųjų paskolų, pasiliekant tik būsto paskolą.
Būnant 40 – 50 metų jau yra gerai pasidomėti gyvybės draudimu, kad nelaimės atveju finansiškai mažiau nukentėtų šeima.
Būnant 50 – 60 stenkitės kuo daugiau investuoti į būsimą pensiją. Peržiūrėkite investicijas, kad jos būtų minimaliai rizikingos. Taip pat pats metų būtų baigti išsimokėti paskolą už būstą. Na, o sukakus šešiasdešimtmečiui, reikia kuo intensyviausiai kaupti finansus pensijos laikotarpiui. Šiuo metu galima apsispręsti, kurio nekilnojamojo turto jums nebereikia, o jį pardavus pastiprinti savo būsimos pensijos „portfelį“.
Beje, nors apsibrėžti savo trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus lengva nebus, tačiau darant asmeninį biudžetą, skaičiavimus palengvinti gali excelio skaičiuoklė, taip pat įvairios kompiuterinės programėlės ar namų biudžetui vesti sukurtos interneto svetainės.
Pasitikrinkite savo finansų valdymo žinias dalyvaudami programoje „Šeimos finansų akademija“. Ją įgyvendina bendrovė „Provident Finansai“ bendradarbiaudama su Lietuvos vartotojų organizacijų aljansu ir Vilniaus kolegija.
