„Mūsų testavimai rodo, kad net jeigu ūkį ištiktų staigus ir gilus nuosmukis, o nemokių skolininkų skaičius smarkiai išaugtų, bankai vis dar turėtų pakankamai kapitalo, kad galėtų sugerti nuostolius“, – teigė V.Vasiliauskas. Baisusis scenarijus
Kas atsitiktų, jei įvyktų hipotetinis scenarijus: eksporto rinkose krenta paklausa, dėl to mažėja pajamos, šalies BVP, krenta nekilnojamojo turto kainos... Rezultatas – šalies ekonomika dvejus metus iš eilės smuktų maždaug po 5proc.
„Pagal šį scenarijų bankų sektoriaus nuostoliai būtų maždaug 650 mln. eurų“, – konstatavo V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovo teigimu, šalies bankai būtų pasiruošę atlaikyti tokį sukrėtimą, nes kapitalo jie turi pakankamai.
„Yra vienas bankas, kuriam trūktų 600 tūkst. eurų. Tas bankas apie šitą situaciją žino, tai yra vietinis bankas ir mes galime teikti, kad bendrai sistemai kapitalo pakaktų“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Sistema atlaikytų ir indėlių paniką, kuri ko gero kiltų šalyje. LB skaičiavimais, bankų sukaupto turto užtektų atlaikyti 17-44 proc. indėlių sumažėjimą per mėnesį.
Tiesa, ir šioje situacijoje yra bankų, kuriems reiktų pasitempti – du bankai yra santykinai mažiau pasiruošę indėlių šokams. „Tačiau jie priklauso užsienio šalių bankų grupėms“, – ramino V.Vasiliauskas.
4 grėsmės
Lietuvos banko paremtas scenarijus – hipotetinis. Tačiau yra grėsmių, kurios šią baisią fantaziją gali paversti realybe.
V.Vasiliauskas teigė, kad galima išskirti 4 pagrindines rizikas. Pirmoji iš jų – susijusi su Šiaurės šalyse besipučiančiu nekilnojamojo turto (NT) kainų burbulu.
„Švedijoje NT kainos pastoviai auga. Jei kainų burbulas sprogtų, tai paveiktų ir kreditavo apimtis Lietuvoje – bankai pradėtų iš šalies atitraukinėti savo lėšas“, – pasakojo LB valdybos pirmininkas.
Kitas dalykas, neraminantis bankus – besilaikančios žemos palūkanos.
„Bankų pajamos iš palūkanų nukrito nuo 70 proc. iki 50 proc. Akivaizdu, kad tai yra iššūkis“, – teigė V.Vasiliauskas. Lietuvos bankams gali tekti pergalvoti savo verslo modelius ir rasti naujų strategijų, leidžiančių užsidirbti.
V.Vasiliausko teigimu, bankams reikės „labai daug išradingumo“, kad su šiomis problemomis būtų susidorota.
Šaukštas deguto
Trečioji grėsmė, kurią pabrėžė V.Vasiliauskas, – Lietuvos kredito unijos.
Jų dalis visoje Lietuvos finansinėje sistemoje neatrodo reikšminga, pagal turtą ir paskolų portfelį kredito unijos sudaro 2-3 proc. rinkos. „Bet šaukštas deguto gali pagadinti visą medaus statinę“, – pabrėžė V.Vasiliauskas.
Jo teigimu, kredito unijų sektorius yra itin pažeidžiamas, todėl būtinos pertvarkos, su kuriomis LB nuosekliai dirba jau ne pirmus metus:
„Šiuo metu Seimui yra pateiktas reformų paketas, tikimės, kad jis bus priimtas ir galėsime šį sektorių reformuoti ir stiprinti“.
Ketvirtoji grėsmė, kylanti Lietuvos bankų sistemai, – kibernetinis saugumas. „Vis daugiau bankų paslaugų persikelia į kibernetinę erdvę, dėl to atsiranda ir vis daugiau grėsmių“, – kalbėjo LB vadovas.
„Šie metai bus skirti pasirengimui saugumo testavimams bankų sektoriuje, valstybės mastu taip pat patvirtinta kibernetinio saugumo koncepsija“, – apie būdus apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių kalbėjo V.Vasiliauskas.
