Aiškėja, kad Lietuva galbūt visai ne alkoholikų tauta

Tarptautinės organizacijos, kalbėdamos apie alkoholio suvartojimą, Lietuvą mini tarp blogiausiųjų pavyzdžių. Bet ar lietuviams tikrai reikia save plakti dėl alkoholizmo, ar tai – statistikos nesusipratimas?

Realų alkoholio suvartojimą gali padidinti šešėlinė, nelegalaus alkoholio prekyba, tačiau ją apskaičiuoti labai sudėtinga.<br>V.Balkūno nuotr.
Realų alkoholio suvartojimą gali padidinti šešėlinė, nelegalaus alkoholio prekyba, tačiau ją apskaičiuoti labai sudėtinga.<br>V.Balkūno nuotr.
Nemažą dalį suvartojamo alkoholio iš statistikos galima „nurašyti“ emigrantams bei į šalį atvykstantiems turistams.<br>„Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ nuotr.
Nemažą dalį suvartojamo alkoholio iš statistikos galima „nurašyti“ emigrantams bei į šalį atvykstantiems turistams.<br>„Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ nuotr.
Nemažą dalį suvartojamo alkoholio iš statistikos galima „nurašyti“ emigrantams bei į šalį atvykstantiems turistams.<br>„Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ nuotr.
Nemažą dalį suvartojamo alkoholio iš statistikos galima „nurašyti“ emigrantams bei į šalį atvykstantiems turistams.<br>„Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 9, 2016, 10:49 AM, atnaujinta May 22, 2017, 8:52 AM

Pasaulio sveikatos organizacija mūsų šaliai skiria trečiąją vietą Europoje, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija teigia, kad geriame daugiausiai pasaulyje. Tuo tarpu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vienas gyventojas išgeria ne daugiau nei 6l.

„Įvairios metodikos suskaičiuoja nuo 6 iki 16 litrų suvartojimo alkoholio Lietuvoje. Kalbame ne apie procentais, bet apie keliais kartais tarpusavyje besiskiriančius skaičius“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys Marius Dubnikovas.

Ką skaičiuojame?

Kiekviena šalis gali laisvai pasirinkti metodiką, pagal kurią skaičiuoja suvartojamo alkoholio kiekius. „Tarptautinės institucijos, kurios paskui skelbia sąrašus, pačios jokių tyrimų neatlieka. Jos paima kiekvienos valstybės atliktus tyrimus ir paskui juos sujungia bei skelbia išvadas“, – kalbėjo „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis.

Metodikų skaičius, kurį šalys gali pasirinkti, tikrai gausus. Dažniausiai alkoholio suvartojimas matuojamas remiantis balanso metodu – sudedamas šalyje pagamintas bei į ją importuotas alkoholis bei atimamas alkoholio eksportas.

Kitos šalys, tarp ir jų ir Lietuva, skaičiuoja tik alkoholio pardavimus. Taip pat galima remtis ne statistiniais duomenimis, o gyventojų apklausomis apie tai, kiek alkoholio jie perka bei suvartoja.

„Mes patys duodame vėzdą pasaulio sveikatos organizacijai ir leidžiame jai juo mus plakti, kad esame labai daug alkoholio suvartojanti tauta“, – sakė M.Dubnikovas.

Jo teigimu, skaičiuoti alkoholio pardavimus ir vadinti juos suvartojimu nėra teisinga: „Jei skaičiuojame, kiek alkoholio parduodame, tai apie pardavimus ir kalbėkime, o ne apie suvartojimą“.

Kalti emigrantai?

D.Dulksio teigimu, skaičiuodamas alkoholio suvartojimus Lietuvoje, Statistikos departamentas į metodiką neįtraukia labai svarbių veiksnių, galinčių mažinti arba didinti galutinį rezultatą.

Realų alkoholio suvartojimą gali padidinti šešėlinė, nelegalaus alkoholio prekyba, tačiau ją apskaičiuoti labai sudėtinga.

Suvartojamo alkoholio kiekius sumažinti gali alkoholis, kuris yra pagaminamas, bet mūsų šalyje nesuvartojamas – tai emigrantų bei turistų išvežami bei kartu su transporto sektoriaus darbuotojais šalį paliekantys alkoholiniai gėrimai. Taip pat nederėtų neskaičiuoti alkoholio, kurį Lietuvoje suvartoja ne lietuviai, o čia atvykę turistai.

Emigrantų išvežamas alkoholis turėtų sudaryti tikrai nemažą dalį šalyje pagaminto alkoholio. „800 tūkst. gyvena ne Lietuvoje. Ne visi jie grįžta, bet tie, kurie grįžta, pagal apklausas beveik visi vežasi alkoholį“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Jo teigimu, lietuviai emigruoja ne į skurdesnes šalis, o į tas, kuriose pragyvenimo lygis yra aukštesnis, o kartu brangesnis ir alkoholis.

D.Dulksio teigimu, preliminariais skaičiavimais vien emigrantai iš Lietuvos statistinių 16 litrų alkoholio, galėtų atimti bent du litrus.

Alkoholikai ar musulmonai?

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas atliko savo alkoholio suvartojimo tyrimą. Pagal jį, vienam Lietuvos gyventojui tenka 6 litrai grynojo alkoholio, o tai reiškia, kad Lietuva atsiduria daugiausia alkoholio suvartojančių šalių sąrašo apačioje.

Tiksliau – mes esame taip žemai, kad praktiškai susilyginame su musulmoniškomis šalimis, kuriose alkoholis draudžiamas ar smarkiai ribojamas dėl religinių motyvų.

„Tai ko gero irgi nėra teisingi skaičiai. Aišku, sunku patikėti, kad mes esame pirmi pasaulyje, bet ko gero nesame ir paskutiniai“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Jo teigimu, visa esmė yra ne tame, ar tikrai suvartojame labai daug alkoholio, ar ne, bet pačioje skaičiavimo metodikoje: „Jeigu skaičiai gali taip skirtis, vadinasi kažkas yra blogai ir mes pasaulinėms organizacijoms pateikiame disponuoti neobjektyvius duomenis.“

Dėl galbūt nepelnytai Lietuvai užklijuotos alkoholikų etiketės pirmiausia kenčia šalies įvaizdis.

„Alkoholio suvartojimas tikrai nepuošia šalies ir formuoja prastą jos įvaizdį“ – teigė M.Dubnikovas. Jis įžvelgia ir gilesnių problemų, susijusių su painia ir galbūt neteisinga statistika.

„Jei akivaizdžiai turime abejonių ar skaičiai rodo teisybę, tai negalime jais operuoti rengdami įvairias programas bei priimdami sprendimus“, – kalbėjo verslo konfederacijos atstovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.