Darbo santykiai turi tapti laisvesni, todėl reforma – neišvengiama. Dėl to nepatenkinti prancūzai streikuoja ir protestuoja ne pirmą savaitę, tačiau E.Macronas nesitraukia: dėl detalių derėtis galima, bet įstatymas turi būti priimtas.
Net šią savaitę sulaukęs kiaušinio į veidą nuo mitinguotojų šis ministras tebelieka vienu populiariausių politikų. „Gal žmonėms patinka atvirumas, nuoširdumas, sąžiningumas?“ – svarstė 38 metų E.Macronas.
Gali kalbėti, ką nori
Vyriausybės reitingai krinta, o ekonomikos ministro auga. Prezidentu F.Hollande’u pasitiki tik 11–13 proc. gyventojų. Užtat kone pusė mano, kad dabartinis ekonomikos ministras būtų geras valstybės vadovas.
E.Macronas – išskirtinė asmenybė tarp blyškių ministrų kabineto narių, kurie dažnai veikia taip pat nesėkmingai, kaip ir šalies prezidentas.
Net kadaise mėgtas premjeras Manuelis Vallsas daugelio dabar laikomas paniurėliu, niurgzliu ir autoritarinių polinkių vadovu.
O E.Macronas gali sakyti, ką nori, bet žmonės jį mėgsta. Jis gali žavėtis Europa, girti Vokietijos kanclerės pabėgėlių politiką arba aiškinti, kodėl Prancūzija negali likti tokia, kokia yra, – sustingusi, prislėgta, nusiminusi.
Būtent dėl to E.Macrono negali pakęsti partijos bičiuliai. Vieniems jis atrodo pernelyg ambicingas, nes kalba ir apie tai, kas toli peržengia jo įgaliojimus.
Kiti jį laiko vilku avies kailyje. Kai E.Macronas pradėjo eiti ekonomikos ministro pareigas, vienas savaitraštis pavadino jį persidažiusiu neoliberalu, norinčiu sugriauti prancūzų gerovės valstybę.
Nebijo eiti prieš srovę
Nuo to laiko, kai balandį E.Macronas įkūrė savo politinį judėjimą „En Marche“, daugelis įsitikinę, kad 2017-aisiais jis dalyvaus Prancūzijos prezidento rinkimuose.
„Mano tikslas – sudėlioti savo šalies ateitį. Manau, kad daugelį dalykų privalome daryti visiškai kitaip“, – sakė E.Macronas, tačiau pridūrė, kad prezidento rinkimų nėra svarbiausių jo darbų sąraše.
Ko iš tikrųjų jis siekia? Pasitikrinti, ar populiarumą galima paversti politiniu kapitalu?
Iš tiesų ekonomikos ministras yra tarsi vilties nešėjas. Vien amžiumi jis išsiskiria iš dešimtmečius nesikeičiančių politikų būrio, kuriame – tie patys veidai ir tos pačios pavardės.
Neseniai E.Macronas gana atvirai palygino save su Prancūzijos nacionaline didvyre Jeanne d’Arc kalbėdamas apie bebaimę kovą už naujas idėjas, nukreiptas prieš sustabarėjusias struktūras.
Jo nuomone, dabartinė Prancūzija nėra pajėgi vykdyti reformas. „Esama daug Prancūzijų“, – aiškino ekonomikos ministras.
Jo teigimu, dauguma prancūzų nori gyventi šiuolaikinėje šalyje. „Tų, kurie dabar protestuoja, mažuma“, – įsitikinęs E.Macronas.
Tiesa, ši mažuma kartkartėmis paralyžiuoja šalį, kaip nutiko dabar. Streikuoja visi – ir šiukšliavežiai, ir vaikų darželių auklėtojai, ir net lėktuvų pilotai.
Protestai – nė motais
Viskas prasidėjo kaip protestas prieš darbo rinkos reformą, tačiau dabar tai pavirto absurdiškomis grumtynėmis, už kurių, regis, slepiasi troškimas vienas kitam suduoti kaip galima stipresnį smūgį.
Tačiau E.Macronas net vyriausybės parengtą reformą laiko nepakankama ir apie tai kalba viešai. O dėl to net supykdė M.Vallsą, tačiau jam premjero įtūžis – nė motais.
Ar tikrai ministras nėra pasigailėjęs dėl savo žodžių?
„Aš apgailestauju tik dėl to, kad kai kurių savo idėjų negalėjau įgyvendinti, nes tam pernelyg sudėtingos politinės sąlygos“, – rėžė E.Macronas.
Juk dar neišbuvęs nė penkių dienų poste jis užsiminė, kad pats laikas panaikinti 35 valandų darbo savaitę, kurią daugelis prancūzų laiko neginčijama vertybe.
E.Macronas mielai kritikuoja privilegijuotus valdininkus arba ragina jaunimą norėti tapti milijardieriais.
Anot jo, liberalizmas esąs kairiųjų vertybė, o verslininko gyvenimas sunkesnis nei eilinio tarnautojo. Kitur tai galbūt skambėtų banaliai, tačiau Prancūzijoje šie žodžiai sukėlė skandalą.
Jau sulaukė įspėjimo
Kai 2014-ųjų rugpjūtį F.Hollande’as paskyrė E.Macroną ministru, jis buvo vadinamas paskutine prezidento korta – jaunas, patikimas ir nesugadintas.
Tik kam tai išėjo į naudą? Teigiama, kad E.Macrono įsteigtas politinis judėjimas „En Marche“ turi apie 50 tūkstančių narių ir jam dirba 12 tūkst. savanorių.
Jis pasamdė tuos pačius specialistus, kurie 2012-aisiais sukūrė ir F.Hollande’o rinkimų strategiją.
„Jis žino, kad yra man skolingas“, – neseniai pareiškė F.Hollande’as, ir tai nuskambėjo kaip įspėjimas.
2012-aisiais jis buvusį investicinio banko darbuotoją pakvietė dirbti savo patarėju, o po pergalės prezidento rinkimuose – į Eliziejaus Laukus. Tik ar neteks jam užleisti ir šalies vadovo posto? („Der Spiegel“, LR)
Pamilo mokytoją
Pikantiškas ir asmeninis ekonomikos ministro gyvenimas. Nuo 2007-ųjų E.Macronas yra vedęs 24 metais vyresnę moterį, o jų santykiai tęsiasi jau beveik du dešimtmečius.
Brigitte Trogneux buvo Amjeno, kuriame gydytojų poros šeimoje išaugo būsimasis Prancūzijos ekonomikos ministras, jėzuitų kolegijos mokytoja. Kiekvieną penktadienį jie kartu rašė teatro pjeses ir vienas kitą įsimylėjo.
E.Macroną tėvai išsiuntė į Paryžių, kur jis laikė egzaminus brandos atestatui gauti. Bet pirmiausia jis turėjo pamiršti savo mokytoją. To nenutiko.
Žurnalui „Paris Match“ atskleidusi kai kurias savo santykių su E.Macronu detales, B.Trogneux teigė, kad jos vyras esąs būtybė iš kitos žvaigždės.