Rašytojas ir žurnalistas Samuelis Greengardas parašė knygą „Daiktų internetas“ („The internet of things“), kurioje autorius smulkiai atskleidžia suvokimo esmę ir kalba apie jo perspektyvas. Jūsų dėmesiui – ištrauka iš knygos skyriaus „Pasaulis be laidų“.
„Šiandien įprastame name galima suskaičiuoti apie 75 kištukinių lizdų. Suskaičiuokite, kiek elektros įrenginių nuolat pajungta į juos, ir kiek prie elektros prijungiami kartkartėmis. Tikriausiai priskaičiuosite 200-300 pačių įvairiausių daiktų – nuo orkaičių ir centrinio šildymo prietaisų iki siurblių, lempų, planšečių ir įkroviklių. Akivaizdu – esame labai priklausomi nuo didžiulio skaičiaus mašinų, kurios mums tarnauja diena po dienos.
Kadaise kiekvienas įrenginys reiškė proveržį technologijų srityje.
Kiekvienas jų mums bylojo, kad ateityje mūsų laukia geresnis pasaulis – pasaulis, kuris bus kur kas patogesnis. Atsiradus skalbimo mašinoms išnyko sekinantis skalbimas rankomis, kai tekdavo rūbus mušti į akmenį ir ilgai juos trinti muilu bei smėliu. Lempos leido pasitelkti kryptingą šviesą, labai svarbią daugeliui užduočių. Sukūrus skrudintuvą, atsirado ir galimybė paskrudinti duoną neįkuriant ugnies ir nejungiant orkaitės. Radijas suteikė progą sužinoti naujienas per kelias minutes, nelaukiant rytojaus laikraščio. Elektrinės sodo žirklės palengvina sodininkų darbą ir leidžia krūmus palyginti gerokai sparčiau.
Šiandien apie šiuos ir daugelį kitų prietaisų kalbame kaip apie savaime suprantamus. Jie tapo mūsų gyvenimo dalimi. Suprantama, su laiku daugelis jų tobulėja, o naujos jų modifikacijos kuriamos viena po kitos.
Skalbimo mašinos ir kita buities technika dabar veikia su mikroschemomis, o tai leidžia geriau įvykdyti užduotis bei jas automatizuoti, be to, taupo energiją.
Šviestuvai šiandien su reostatu, todėl galime reguliuoti apšvietimo ryškumą.
Skrudintuvuose įtaisytas daviklis, pranešantis, jog duona paskrudo taip, kaip turėtų.
Radijo imtuvai montuojami į kompiuterius, o šiuolaikinis dizainas sekatorius daro nepavojingais. Gerai pagalvojus, nuo vartotojiškų technologijų vystymosi plėtros užima kvapą. Dar daugiau: vartotojiškos elektronikos atsiradimas – o pastaraisiais metais ir įrenginių galios didinimas — iš esmės keičia tai, kaip žiūrime kiną ir televizijos programas, bendraujame, apsiperkame, renkame informaciją ir atliekame neįtikėtiną skaičių pačių įvairiausių užduočių.
Besivystant inovacijoms, technologijų pasaulis, be jokios abejonės, tapo geresnis. Įgijome daugiau galimybių laisvalaikiui ir būti socialiai aktyvūs. Darbas su įrenginiais ir važiavimas automobiliais tapo saugesni, vaistai – kokybiškesni, o komforto lygis pakilo taip, kad ankstesnės kartos apie tai net nedrįso svajoti.
Kai kurie sociologai ir kultūrologai, įskaitant ir Alviną Tofflerį bei Danielį Bellą, kėlė idėją, jog įžengiame į poindustrinę epochą, kurioje akcentuojama informacija ir paslaugos, ne tik vartojimas ir prekių paklausa.
Šiandien šiai teorijai patvirtinti yra daug įrodymų. Skirtingų tyrimų duomenimis, šiandien viename name JAV vidutiniškai prijungti septyni įrenginiai.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimu, jau 2020 m. prietaisų skaičius išaugs iki 201. Dar daugiau – išaugs technologijų, kurių pagrindu šie įrenginiai veikia, svarba.
Rinkos tyrimus atliekančios kompanijos „NPD Group“ duomenimis, 88 proc. mobiliųjų įrenginių vartotojų susipažinę su namų automatikos sistemomis. Vis daugiau išmaniųjų telefonų, elektroninių knygų, grotuvų „Blu ray“ naudotojų kalba, jog svarbiausia – galimybė prisijungti prie interneto ir peržiūrėti turinį. Kai kuriais atvejais prie interneto jungiami keli įrenginiai iš karto.
Prijungti įrenginiai keičia ne tik tai, ką galvojame apie prekes, daiktus, bet ir mūsų elgesį apskritai. Prieš ketvirtį amžiaus ėjome į kino teatrą, pirkome bilietus ir žiūrėjome filmus. Šiandien mokame už tai, kad filmus galėtume žiūrėti savo mobiliuose įrenginiuose. Kino juostas peržiūrime bei parsisiųstos muzikos klausome lėktuvuose ar kavinėse.
Ne mažiau svarbu tai, jog socialinėje medijoje pateiktos apžvalgos ir rekomendacijos vis labiau veikia mūsų mąstymą ir pirkinius.
Prijungti įrenginiai pasauliui duoda prisijungusius žmones, o santykiai ir ryšiai tarp grupių keičiasi.
Ir vis dėlto žmogiškieji ryšiai, nepaisant jų svarbos, tėra tik fragmentas „Daiktų internetu“ vadinamos dėlionės.
Atskiro įrenginio prijungimas didina jo galią, o neretai – ir vertę vartotojo akyse. O galimybė įrenginius prijungti prie plataus tinklo – iš esmės prie Daiktų interneto – technikos galimybėms leidžia augti eksponentiškai.
Pavyzdžiui, jei su internetu susiesime galimybę išjungti šviesą, pasinaudodamas išmaniuoju telefonu šeimininkas galės ne tik užprogramuoti, kada šviesa jo būste turėtų užgesti ir įsižiebti,bet ir rankiniu būdu jas valdyti.
Galima pasitelkti specialią programą, kuri apskaičiuos elektros energijos sąnaudas visam namui ir rekomenduos, kaip jas sumažinti. O tai, savaime suprantama, leis sutaupyti ir pinigų.
Šie duomenys gali praversti komunalinėms tarnyboms, kurios, išanalizavusios gautą informaciją, galėtų perkąsti išlaidų principus ir nustatyti tarifus bei lengvatas, optimizuodama klientų išlaidas elektros energijai.
Panašias galimybes įmanoma pasitelkti ir kitose srityse, tarkime, automobilių pramonės, sveikatos apsaugos ir finansinių paslaugų.
Puikias galimybes suteikia ir į įvairius objektus įmontuoti davikliai. Sandėliukas pats praneš, kada pasibaigė ryžiai ar aštrus padažas. Šaldytuvas įspės, kad metas papildyti duonos ir sviesto atsargas. Vonios kambarys pats apskaičiuos, kad reikia tualetinio popieriaus ir dantų pastos. Negana to, sistema pati šias prekes įrašys į pirkinių sąrašą. O kai pirkėjas nuvyks į parduotuvę ir prieis prie reikiamos lentynos, išmaniajame telefone pasigirs signalas ar netgi bus pasiūlytas nuolaidų kuponas.
Aišku, prijungti prietaisai vis dažniau virsta į duomenų persiuntimo taškus ir tai sukuria dar įspūdingesnes galimybes.
Jei į daiktus žiūrėsime realiai, tai mes tik pradedame gyventi prijungiamų įrenginių amžiuje.
Nepaisant to, kad bevielis ryšys paplito prieš daugiau nei dešimtmetį, tam palaikyti skirtos platformos ir infrastruktūra tik žengia į brandos etapą.
Praeityje skirtingos sistemos ir įrenginiai negalėjo stabiliai sąveikauti. Dar daugiau: be debesijos, leidžiančios gerokai paprasčiau keistis informacija ir ją sinchronizuoti, spartus ir netrukdomas keitimasis duomenimis būtų tiesiog neįmanomas.
Šiandien inovacijų vystymosi tempai spartėja, o skaitmeninės technologijos pasiekia vis aukštesnį lygį. Įvertinant tai, kaip duomenų platformos įtvirtina pozicijas, analitika tobulėja, debesija tampa standartu informacinių technologijų srityje, mobilieji priedėliai darosi galingesni ir tobulesni, o radijo dažnių identifikacijos prietaisų kainos krinta, Daiktų interneto pagrindas įgyja vis labiau apibrėžtus požymius.
Aišku tai, jog mūsų pasaulis niekada nebebus toks kaip anksčiau. Žengiame į naują amžių, kuris žada revoliucingus pokyčius visame kame, ką mes bedarytume.“
