Už balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 12, o susilaikė 14.
Nuo 2017 metų ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusiam vienus ar daugiau metų, bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o iki metų – pusės darbo užmokesčio išmoka.
Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui dvigubai padidinti išmokas – už balsavo 72 Seimo nariai, o susilaikė 11.
Seimas taip pat nustatė, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojas turės būti įspėjamas prieš vieną mėnesį, o išdirbus trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų ir kuriems iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai, trigubinami – jei lieka mažiau kaip dveji metai, bei neįgaliesiems.
Priešinasi prieš konkrečius išmokų dydžius
Tiesa, Seimas priešinasi, kad naujajame Darbo kodekse būtų numatyti konkretūs išeitinių išmokų dydžiai darbuotojams, kurie darbo netektų darbdavio iniciatyva.
Seimas, antradienį pradėjęs naujojo Darbo kodekso priėmimą, pritarė valdančiųjų frakcijų vadovų „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, „tvarkiečio“ Kęstučio Bartkevičiaus ir socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisai, kad tokiam darbuotojui papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į jo nepertraukiamą darbo stažą.
Už tai balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 15, o susilaikė 13.
Pritardamas tokiai pataisai, Seimas atmetė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą, kad darbdavio iniciatyva atleistiems darbuotojams, vienoje vietoje dirbusiems 5-10 metų, išmoka siektų vieno mėnesio atlyginimą, 10-20 metų – dviejų, o 20 metų ir ilgiau – trijų mėnesių atlyginimą.
Tokias pat išeitines išmokas siūlo ir K.Daukšys, K.Bartkevičius bei I.Šiaulienė, tačiau jie siekia nustatyti lubas – vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka negalėtų viršyti dviejų minimalių mėnesio algų (nuo liepos MMA – 380 eurų). Dirbusiems 5–10 metų ji siektų dvi MMA (760 eurų), 10–20 metų – keturias MMA (1520 eurų), o ilgiau nei 20 metų – šešias MMA (2280 eurų).
Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymas buvo palankesnis žmonėms – jiems priklausytų didesnės išeitinės.
Šis Seimo sprendimas dar nėra galutinis – liko paskutinis balavimas dėl viso Darbo kodekso, o taip pat dėl Garantijų darbuotojams, darbdaviui tapus nemokiu ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projekto, kuris ir nustatytų konkrečius išmokų dydžiu ir kitas jų mokėjimo aplinkybes. Projektui Seime dar tik pritarta po pateikimo.
Trumpina atostogas, ilgina viršvalandžius
Seimas pritarė, kad kasmetinės darbuotojų atostogos ateityje būtų skaičiuojamos darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, kaip yra dabar, bet bendras jų skaičius nesikeis.
Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, nutarė, kad nuo kitų metų atostogos truks 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, ir 24 darbo dienas – jei dirbama šešias dienas. Dabar jos trunka 28 kalendorines dienas.
Darbuotojams bus suteikiamos ne mažesnės kaip 20 darbo dienų (jei dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažesnės kaip 24 darbo dienų (jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Ilgesnė atostogų trukmė galės būti numatyta darbo ir kolektyvinėse sutartyse.
Darbuotojams iki 18 metų ir neįgaliems darbuotojams bus suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę), arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę).
Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, bus suteikiamos iki 41 darbo dienos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę), arba iki 8 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos.
Seimas pritarė Seimo nario Gintaro Steponavičiaus pasiūlymui ir nustatė, kad darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, bus suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos. Papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustatys kolektyvinės sutartys.
Kodekse lieka nuostatos dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“ suteikimo. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, ir toliau bus suteikiama 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų, – 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Naujajame Darbo kodekse taip pat reglamentuotos kasmetinės, tikslinės (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti, mokymosi, kūrybinės, nemokamos), pailgintos ir papildomos atostogos ir jų suteikimo tvarka.
180 valandų viršvalandžių per metus – tiek bus galima dirbti nuo kitų metų. Tai 60 valandų daugiau nei dabar. Tiesa, viršvalandžiai galės būti dar ilgesni, jei tai bus apibrėžta kolektyvinėje sutartyje.
Už viršvalandžius darbdavys atsiskaitytų arba pinigais, arba atostogomis. Tai nauja tvarka.
Neprivalės skirti ketvirtadalio pelno
Darbdaviai darbuotojų skatinimui neprivalės skirti iki 25 proc. įmonių pelno.
Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko svarstyti ir balsuoti dėl šios parlamentaro Vytauto Antano Matulevičiaus pataisos, kuriai buvo pritaręs Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
„Rinkėjai šitą Seimo sprendimą prisimins“, – po balsavimo teigė parlamentaras.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas BNS anksčiau yra sakęs, kad toks skatinimas yra ne vienoje Europos Sąjungos šalyje.
Šiuo metu Lietuvoje galioja 15 proc. pelno mokesčio tarifas.
Seimas – už terminuotąsias darbo sutartis nuolatiniam darbui
Seimas linkęs įteisinti terminuotąsias darbo sutartis nuolatiniam darbui ir leisti jas sudaryti ir tada, jeigu dėl to darbuotojai ir darbdaviai nesusitars kolektyvinėje sutartyje.
Seimas, antradienį pradėjęs naujojo Darbo kodekso priėmimą, 54 balsais už, 8 – prieš ir 18 susilaikius, pritarė valdančiųjų frakcijų vadovų „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, „tvarkiečio“ Kęstučio Bartkevičiaus ir socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisai – taip Seimas atšaukė savo ankstesnį sprendimą, kad terminuotoji darbo sutartis nuolatiniam darbui ateityje galėtų būti sudaroma, jeigu dėl to sutarta kolektyvinėje sutartyje.
Šis Seimo sprendimas dar nėra galutinis – liko paskutinis balavimas dėl viso Darbo kodekso.
Pasak I.Šiaulienės, naujos pataisos skatins terminuotąsias darbo sutartis, daugiau žmonių būtų įtraukta į darbo rinką: „Dabar yra sudaroma mažiausiai tokių sutarčių.“
Tuo metu konservatorius Rimantas Jonas Dagys tikino, kad šios sutartys apsunkins galimybę gauti paskolas, nes, pasak jo, bankai skeptiškai žiūri į pajamas, gautas dirbant pagal terminuotąsias darbo sutartis.
Seimas sutiko, kad tokių sutarčių ateityje negalės būti daugiau kaip 20 proc. visų darbdavio sutarčių.
Vieno darbuotojo kelių tokių, bet skirtingų funkcijų, darbo sutarčių bendra trukmė negalės viršyti penkerių metų. Kitu atveju tokia darbo sutartis tampa neterminuotąja, o laikas tarp darbo sutarčių įskaitomi į darbuotojo darbo stažą, tačiau neturės būti apmokami.
Terminuotosios darbo sutartys nuolatiniam darbui iki šiol nebuvo įteisintos. Dabar galiojantis Darbo kodeksas tokias sutartis leidžia sudaryti ne ilgiau kaip iki 2 metų vienai funkcijai, o iki 5 metų – daugiau funkcijų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar Lietuvoje pagal pagal terminuotuosius susitarimus dirba apie 2,7 proc. darbuotojų.
Seimas – prieš laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimą
Laikino įdarbinimo įmonės ateityje galės veikti ir be licencijos.
Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, neatsižvelgė į Seimo teisininkų bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą ir pritarė valdančiųjų frakcijų vadovų „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, „tvarkiečio“ Kęstučio Bartkevičiaus ir socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisai atsisakyti tokio licencijavimo idėjos.
Už balsavo 59 Seimo nariai, prieš – vienas, o susilaikė 16.
Laikinų įdarbinimo įmonių licencijavimu, pasak Seimo Teisės departamento, siekiama užtikrinti laikinų darbuotojų teisių apsaugą.
„Informacijos teikimas yra mažesnė našta verslui palyginus su licencijavimu“, – teisininkų teigiama išvadoje.
Seimui nenumačius licencijavimo, tokios įmonės vis tiek būtų valstybės prižiūrimos – jos turėtų teikti Darbo inspekcijai informaciją.
Seimas darbuotojų nuomą įteisino 2011 metų pavasarį.
Nori įteisinti tuščias sutartis
Seimas nusiteikęs įteisinti vadinamąsias tuščias – nenustatytos apimties darbo sutartis, kurioms labiausiai priešinasi profsąjungos – jos teigia, kad tai gali neigiamai paveikti darbo rinką.
Parlamentarai, antradienį pradėjęs naujojo Darbo kodekso priėmimą, atmetė visus Seimo narių siūlymus neįteisinti tokių sutarčių.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė ir Trišalės tarybos narė Gražina Gruzdienė BNS yra sakiusi, kad tokias darbo sutartis turi tik dvi valstybės.
„Tai yra pati pavojingiausia darbo sutarčių forma. Žmogui yra didelė įtampa ir socialinis nesaugumas, nes dirba ir gyvena budinčiame režime“, – teigė G.Gruzdienė.
Pasak jos, pagal tokias sutartis dirbantys žmonės niekada nežino, kiek uždirbs per mėnesį.
Naujajame Darbo kodekse taip pat numatyta galimybė sudaryti neterminuotas, terminuotas, laikinojo darbo, pameistrystės, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams bei sezoninio darbo sutartis.
Žlugo idėja riboti prekybininkų darbą
Seime galutinai žlugo idėja apriboti prekybos centrų veiklą per didžiąsias metų šventes.
Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, net nesutiko balsuoti už socialdemokračių Birutės Vėsaitės ir Orintos Leiputės siūlymą parduotuvėms uždrausti dirbti per šešias svarbiausias metų šventes – sausio 1-ąją, vasario 16-ąją, kovo 11-ąją, liepos 6-ąją bei pirmas Kalėdų ir Velykų dienas.
Seimas panašias pataisas jau yra svarstęs pernai, tačiau galiausiai persigalvojo ir atmetė socialdemokrato Broniaus Paužos parengtą Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisą.
Darbdaviai galės lengviau atleisti daugiau profsąjungų atstovų
Darbo sutartys su įmonių profesinių sąjungų tarybų ir valdybų nariais ateityje galės būti nutrauktos ir vykstant darbo ginčams.
Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, atmetė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą labiau apsaugoti profesinių sąjungų atstovus – komitetas buvo pritaręs parlamentaro Naglio Puteikio pataisai, išplečiančiai profesinių sąjungų atstovų, kurių darbdavys negalėtų greitai atleisti, ratą.
Po svarstymo Seime buvo nutarta, kad darbo sutartis negalėtų būti nutraukta tik su profesinės sąjungos valdybų ir tarybų vadovais ir darbuotojų patikėtiniais.
Liberalė Dalia Kuodytė piktinosi, kad į neatleidžiamų profsąjungų narių sąrašą gali patekti daug įmonės darbuotojų ir jos darbas gali būtu sutrikdytas.
„Gali sudaryti net pusę įmonės (profesinių sąjungų tarybų ir valdybų nariai – BNS)“, – teigė ji.
„Praradę apsaugas profsąjungų nariai, atstovaujantys darbuotojams, negalėtų tinkamai atstovauti ir derėtis su darbdaviu“, – BNS yra sakęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Dabar norint atleisti profesinės sąjungos renkamų ar atstovavimo organų narius, reikalingas profesinės sąjungos sutikimas. Nedavus tokio sutikimo, darbdavys skundžia teismui ir kol vyksta bylinėjimasis, žmogus negali būti atleistas.
A.Černiauskas taip pat pabrėžė, kad apsaugoti visą profsąjungos vadovybę svarbu, nes Seimas yra pritaręs greitam ir be įspėjimų darbuotojų atleidimui.
Davė laiko netesyboms
Parlamentarai nesutiko sugriežtinti finansinių sankcijų darbdaviams, kurie dels atsiskaityti su atleistais darbuotojais.
Seimas antradienį, pastraipsniui balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso, atsisakė svarstyti „tvarkiečio“ Algimanto Dumbravos pataisą, kuria jis siūlė numatyti dvigubai ilgesnes netesybas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas tokiai pataisai buvo pritaręs.
Po Seimo sprendimo lieka galioti per svarstymą patvirtintas variantas – darbdaviui delsiant atsiskaityti, jis privalės mokėti netesybas, kurių dydis – trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė, netesybos būtų mokamos už kiekvieną uždelstą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už tris mėnesius.
Naujojo Darbo kodekso vienas kūrėjų, Vilniaus universiteto mokslininkas Tomas Davulis BNS anksčiau yra sakęs, kad nesulaukdamas, kol darbdavys su juo atsiskaitys, atleistas darbuotojas gali kreiptis į teismą. Naujasis Darbo kodeksas įsigalios 2017 m. sausio 1 d.
