Ukrainiečio, atvykusio į Lietuvą su žmona ir vaiku, senelis – lietuvis tremtinys, todėl, remiantis įstatymais, ne tik dokumentai turėjo būti išduoti pagreitinta tvarka, bet ir suteikta dviguba pilietybė.
„Surinkau visus reikalingus su seneliu susijusius dokumentus. Man aiškino, kad problemų nekils, yra toks įstatymas. Reikėjo sumokėti ir pateikti prašymą. Iškilo problema: kadangi senelis keitėsi pavardę, man buvo pasiūlyta teisme įrodinėti, kad jis tikrai mano senelis“, – pasakojo vyras.
Jo teigimu, įstatymas dėl dvigubos pilietybės yra, tačiau jis neveikia.
„Migracijos departamento vadovybė pasiūlė paprastesnį variantą, leidimą nuolat gyventi. Aš taip ir padariau“, – dėstė pašnekovas.
Kitiems šeimos nariams taip pat buvo išduoti leidimai gyventi, ir dėl jų problemų nekilo.
Drausk, kad apdraustum
Problemų atvykėliui kilo ir rūpinantis dėl leidimo savo broliui, kadangi norint jį gauti šiam buvo būtina iš Ukrainos išsiregistruoti. Pašnekovo žodžiais, tik Migracijos departamento direktorės dėka šią problemą pavyko išspręsti. Ukrainoje jau tuo metu buvo karinė padėtis, tad išsiregistruoti buvo net teoriškai neįmanoma.
T.Bauro nuotr.
Tačiau dar daugiau problemų kilo norint gauti leidimą antrajam ką tik Lietuvoje gimusiam sūneliui.
„Gimus vaikui iš karto pradėjau rūpintis dokumentais. Kadangi jis, kaip Ukrainos pilietis, neapdraustas, tam reikėjo leidimo gyventi. Departamente man pasakė, kad gimusiam Lietuvoje mano vaikui nebūtinas draudimas, nes apdrausta mano žmona, pagimdžiusi sūnų. Deja, Vilniaus migracijos skyrius vis tiek pareikalavo apdrausti sūnų, motyvuodamas atitinkamais įstatymais. Manyčiau, vertėtų pasidomėti tokiu įstatymu. Kam drausti gimusį vaiką metams į priekį, jeigu po 10 dienų jis gaus leidimą nuolat gyventi ir tada bus apdraustas? Sumokėti galima, bet kam? Dėl formalumo?“ – stebėjosi vyras.
Už draudimą teko sumokėti 120 eurų.
Lietuvos palikti neketina
Lrytas.lt pašnekovas teigia šiems reikalams išeikvojęs daug nervų ir laiko. Tačiau jo planų likti Lietuvoje tai nepakeitė. Čia vyras turi verslą, Lietuvai pristato Ukrainos gamintojus.
„Atgal grįžti neketinu. Čia jau gimė vaikas, pirmam vaikui ketveri, jis eina į darželį. Visa šeima mokomės lietuvių kalbos. Savivaldybėje jokių bėdų nekyla, žmonės padeda“, – sako į senelių žemę grįžęs ukrainietis.
Jis teigia, kad problemų kyla tik dėl Vilniaus migracijos skyriuje dirbančių pavienių asmenų.
„Norėčiau, kad valdžios atstovai vis dėlto atkreiptų dėmesį į įstatymų, liečiančių lietuviškų šaknų turinčius asmenis, reguliavimą. Šalis deklaruoja norinti, kad kuo daugiau lietuvių kilmės žmonių grįžtų į Lietuvą, tačiau neretai jos veiksmai prieštarauja tokioms deklaracijoms“, – neslėpė pašnekovas.
Viskas pagal įstatymus?
Migracijos departamento direktorės funkcijas atliekanti Evelina Gudzinskaitė sakė, kad departamentas negali išsamiai komentuoti konkretaus asmens situacijos, negavęs to asmens leidimo teikti asmens duomenis.
Vis dėlto ji papasakojo, kad asmenų prašymai dėl pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėti per 6 mėnesius. Tačiau jeigu sprendimui priimti trūksta dokumentų, prašymo nagrinėjimas sustabdomas ir asmens prašoma pateikti papildomų dokumentų, kad būtų galima atnaujinti prašymo nagrinėjimą. Šiuo konkrečiu atveju prašymo nagrinėjimas buvo sustabdytas, nes trūko būtinų dokumentų.
„Šis asmuo turi teisę į dvigubą pilietybę, jeigu įrodyta, kad jo protėviai buvo ištremti. Šiuo konkrečiu atveju asmuo reikiamų įrodymų ligi šiol nepateikė“, – sakė E.Gudzinskaitė.
Situaciją, kai ukrainiečio vaiką reikėjo apdrausti metams, kai jis bus apdraustas jau po 10 dienų, Migracijos departamento direktorė taip pat argumentavo įstatymais.
„Pagal įstatymus leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu užsienietis turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Yra numatytos ir išimtys, kada šis reikalavimas netaikomas, tačiau šiuo konkrečiu atveju asmeniui išimtis buvo netaikytina“, – pridūrė E.Gudzinskaitė.