Vėliau, išplėtus vandentiekio tinklus, vandenpylės buvo pradėtos naikinti ir dėl to, kad, esą, tai nehigieniška. Ir dėl to, kad už šią paslaugą vandens tiekėjams nebuvo mokama.
Logiška. Juk kubas šalto vandens kai kur kainuoja ir 2 eurus. O iš vandenpylių jis juk bėga kone be sustojimo.
Gerti reikia daug
Termometro stulpeliui kylant vis aukščiau, medikai taip pat vis garsiau kalba apie tai, kad ypač svarbu per karščius gerti daug vandens.
„Karščių metu gausiai prakaituojama, o su skysčiais netenkama ir svarbių mineralinių medžiagų, todėl organizme gali būti pažeistas natrio – kalio balansas. Negeriant vandens, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, gali sutrikti širdies veikla, ritmas, o tai jau gresia infarktu“, – priminė gydytoja – dietologė Jūratė Dobrovolskienė.
Kiek vandens reikia išgerti? Anot J.Dobrovolskienės, reikia laikytis paprastos taisyklės: vienam ūgio centimetrui – dešimt mililitrų vandens. Pavyzdžiui, jei žmogaus ūgis yra 1,6 metro, jis per parą turi išgerti 1,6 litro vandens.
Apskritai mažiausiai per parą būtina išgerti litrą vandens. Tai – fiziologinė būtinybė.
„Puiku, kad miestuose vėl atgimė viešos vandenpylės. Žmogui svarbiausia yra atsigerti. O jei kam patinka, vėsinantis juk dar galima ir apsišlakstyti“, – patarė medikė.
Fontanėliai jau trykšta
Šiuo metu Kaune yra du geriamojo vandens fontanėliai, abu jie veikia Rotušės aikštėje pakankamai netoli nuo maldininkų lankomų šventovių.
Pernai bendrovė „Šiaulių vandenys“ šiauliečiams ir miesto svečiams dovanojo geriamojo vandens vandenpylę, kurią įrengė miesto centre, Prisikėlimo aikštės skverelyje, prie fontano „Saulės diskai“. Per praėjusių metų vasaros sezoną (gegužės-rugsėjo mėnesiais) iš šios vandenpylės buvo išleista – sunaudota 10 kubų vandens.
Alytuje artimiausiu metu turėtų veikti jau keturios vandenpylės. Viena skvere šalia fontano jau veikia, kitos bus įrengtos artimiausiu metu. Jonavoje yra įrengti du kranai žmonėms atsigaivinti.
Tuo trapu Klaipėdoje priešingai – viešų vandenpylių atsisakoma. Pernai panaikintos paskutinės dvi vadinamosios vandens kolonėlės Klaipėdos priemiesčiuose.
„Tokios kolonėlės anksčiau buvo pastatytos ten, kur nebuvo vandentiekio tinklų. Dabar centralizuotas miesto vandentiekis nuvestas praktiškai į visus namus ir puikios kokybės vanduo bėga iš krano, tad nėra jokio reikalo jį nešti namo kibirais“, – sako Leonas Makūnas, AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius.
Pasak L.Makūno, jei miesto vadovai ar bendruomenė pareikštų norą kažkurioje senamiesčio vietoje turėti reprezentatyvų geriamojo vandens šaltinėlį atsigaivinimui, bendrovė paieškotų galimybių. Tačiau kol kas tokių norų niekas neišsakė.
Vanduo gana brangus
Daug kur vengiama įrengti kranus, nes tai pakankamai daug kainuoja. Tačiau, anot Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus, jei paslauga naudinga bendruomenei ir už ją atlyginama vandens tiekėjams – be abejo, vandenpylės įrengiamos.
„Atgaivinti seniau buvusias kolonėles miestų centruose tikrai yra gera miestų vadovų iniciatyva.
Už šių kolonėlių priežiūrą vandens tiekimo įmonėms turėtų būti papildomai sumokama, nes pagal Geriamojo vandens įstatymą įmonės vartotojams turi teikti tik geriamąjį vandenį. Tačiau, jei tokios paslaugos reikia ir už vanadenpylių priežiūrą bus atlyginta, esam pasiruošę ją suteikti“, – tikina B. Miežutavičius.