Viagrą pakeis raudonasis dobilas? Lietuviai eina dėl jo iš proto

Į Žolynų turgų susirinkę vaistažolių rinkėjai nustebę: stipriosios lyties atstovai teiraujasi vien apie dobilus, nes įsitikinę, kad tai – viagros pakaitalas.

Arbatai dekoratyviniai soduose augantys dobilai netinka – reikėtų rinkti laukinius.<br>123rf nuotr.
Arbatai dekoratyviniai soduose augantys dobilai netinka – reikėtų rinkti laukinius.<br>123rf nuotr.
Pindama iš dobilų Joninių vainiką A.Skamarakienė užtrunka valandą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pindama iš dobilų Joninių vainiką A.Skamarakienė užtrunka valandą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šalia Vilniaus galima prisirinkti įvairių vaistažolių, tik reikia netingėti.
Šalia Vilniaus galima prisirinkti įvairių vaistažolių, tik reikia netingėti.
Daugiau nuotraukų (3)

Arūnas Dumalakas („Lietuvos rytas“)

Jun 26, 2016, 12:45 PM, atnaujinta May 20, 2017, 3:26 PM

Ar jau galima rinkti raudonuosius dobilus? Ši vaistažolė turi gyvybinių galių?

Ar tikrai jos pavartojus nereikės jokios viagros?

Praėjusį savaitgalį Gedimino prospekte surengtame Žolynų turguje žolininkė Salomėja Vaičiulienė pavargo atsakinėti į panašius klausimus.

„Anksčiau raudonųjų dobilų niekas neprisimindavo, klausdavo apie tradicines vaistažoles. Gal apie dobilus buvo daug rašyta, kad vyrai juos taip užpuolė?“ – svarstė S.Vaičiulienė.

Jai pritarė ir kita žolininkė Aldona Skamarakienė, sakydama, kad raudonųjų dobilų turguje vilniečiai pageidavo ir nusipirkti, nors šių vaistažolių nesunku ir pačiam prisirinkti.

Suteikia daugiau energijos

S.Vaičiulienė nekart skaitė, kad raudonųjų dobilų žiedai gerina meilės galias ir nuotaiką, suteikia energijos ir stiprybės.

„Gal vilniečiai išsekę, gal nepasitiki maisto papildais, kad atsigręžė į dobilus?“ – spėjo žolininkė.

Arbatai dekoratyviniai soduose augantys dobilai netinka – reikėtų rinkti laukinius. Jų galima rasti kiekvienoje pievoje, šie augalai jau žydi.

Anot A.Skamarakienės, vartojant raudonuosius dobilus reikia turėti saiko, juos maišyti su varpučiais, rasakilomis ir dilgėlėmis.

„Išgėrus tokios arbatos nereikės jokios viagros“, – šypsojosi vilnietė. Moterims labiau tinka dobilų, medetkų ir nakvišų mišinys.

Žolininkės patarė raudonųjų dobilų žiedus sumalti, užpilti vandeniu ir sušaldyti šaldytuve ledukų formose. Įmetus leduką į karšto vandens stiklinę išeis puikiausia arbata.

Čiobreliai užauga soduose

Kokių vaistažolių galima prisirinkti šalia Vilniaus? Įvairių, tik reikia netingėti. Tiesa, tikrų kvapių čiobrelių geriau pavažiuoti į Dzūkijos miškus.

Beje, nuo peršalimo ir visokių ligų gydančių čiobrelių galima užsiauginti ir darže, tereikia parduotuvėje nusipirkti sėklų ir turėti kantrybės.

Mat čiobreliai negreitai sudygsta, o ir sudygusius jaunus augalus nesunku supainioti su piktžolėmis.

Kai nereiklūs čiobreliai užsiveisia, daugybę metų vidurvasarį džiugina žiedais, o augalus vos palietus – ir kvapais. Darže auginami čiobreliai vešlesni, tiesa, arbata iš jų ne tokia kvapi kaip iš miškinių. Bet žiemą ir jie puikiausiai tinka.

Nesunku pačiam prisirinkti

Žolininkių žodžiais, avietes, žemuoges ar beržus pažįsta kone kiekvienas, net ir mieste užaugęs, todėl prisiskinti jų lapų arbatai žiemai – vienas malonumas.

Ir kitų vaistažolių pievose galima prisirinkti pačiam. Tik augalų reikia dairytis toliau nuo kelių.

Prie sostinės prastos žemės, tad jose auga raudonėliai, kurių nerasi kitose Lietuvos vietose.

Paprastasis raudonėlis – ne tik prieskonis, bet ir preparatas, naikinantis žalinguosius mikrobus, gydo žaizdas ir uždegimus.

Raudonėliai taip pat malšina skausmus, ramina sudirgusią centrinę nervų sistemą, padeda atsikosėti.

Kol kas ne toks populiarus siauralapis gaurometis, nors jis vadinamas vaistažole nuo šimtų ligų.

Gauromečiai tinka imunitetui stiprinti, mažakraujystei gydyti. Jų arbatos naudinga gerti vyrams prostatos ligų profilaktikai. Gauromečiai taip pat stiprina nervų sistemą, malšina nerimą, mažina skrandžio rūgštingumą.

Pakelėse jau auga pelynai – augalai, pasižymintys stipriu dezinfekuojamuoju poveikiu. Pelynai naudojami virškinimui gerinti, vidurių pūtimui palengvinti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.