Naujieji Kinijos turtuoliai susirgo vyno karštlige

Kinijos verslininkai pasiryžo dykumą paversti klestinčiais vynuogynais ir nurungti geriausius pasaulio vyndarius. Tačiau ar kinų svajonės sukurti Bordo regiono prototipą bus vaisingos?

Naujieji Kinijos turtuoliai susirgo vyno karštlige ir siekia savo šalyje įkurti prestižinius vyndarystės regionus.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Naujieji Kinijos turtuoliai susirgo vyno karštlige ir siekia savo šalyje įkurti prestižinius vyndarystės regionus.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Vynmedžius kinai sodina net atokiose dykvietėse, kur to nieku gyvu nedarytų senieji vyndariai.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Vynmedžius kinai sodina net atokiose dykvietėse, kur to nieku gyvu nedarytų senieji vyndariai.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

„Lietuvos rytas“

Jul 3, 2016, 11:51 AM, atnaujinta May 20, 2017, 12:47 AM

Saulės išvargintoje Kinijos šiaurėje, Ningsios chuėjų autonominiame regione, tokie drąsūs verslininkai kaip 40-metė Emma Gao bando sukurti kai ką didingo ir prabangaus – ji nori gaminti geriausią vyną pasaulyje.

Šiame regione, pramintame Kinijos Bordo pagal vyndaryste garsėjantį Prancūzijos kraštą, E.Gao priklauso 70 hektarų užimantis vynuogynas.

Atoki ir sausa vieta, kurioje Kinijos verslininkai užsimojo užauginti vynuoges, atitinkančias pasaulinės kokybės standartą, irgi pavadinta ne kiniškai, bet skambiai prancūziškai: „La Route des Chateaux“ („Pilių kelias“).

„Čia yra 40 skirtingų verslininkų, galbūt ir dar daugiau. Viskas keičiasi kasdien“, – aiškino 40-metė E.Gao.

Kinijai susirgus vyno karštlige daugybė naujų verslininkų ir naujųjų šalies turtuolių steigia vyndarystės ūkius tokiose vietose, kur senieji Prancūzijos vyndariai tik papurtytų galvą ar pasukiotų smilių prie smilkinio.

Pradėti padėjo tėvai

Bordo universitete Prancūzijoje enologiją (mokslas apie vyno gamybą. – Red.) studijavusi E.Gao buvo viena pirmųjų vyno pirklių, įsikūrusių sausajame Ningsios regione.

Beveik prieš dešimtmetį ji įkūrė apdovanojimų pelniusį vyno ūkį „Silver Heights“ ir visa tai padarė turėdama 300 tūkst. juanių (40 tūkst. eurų), kuriuos pasiskolino iš tėvų.

2012 metais E.Gao taip pat įkūrė ir vynuogyną ant rytinio Helano kalno šlaito: ji vylėsi, kad akmeningoje, išsausėjusioje žemėje pavyks auginti vynuoges, kurias vėliau pavers pasaulyje vertinamu vynu.

„Anksčiau čia nieko nebuvo“, – tikino E.Gao.

Praėjus vos ketveriems metams jos pavyzdžiu pasekė ne tik pradedantys verslininkai, bet ir Kinijos turtuoliai bei didžiulės tarptautinės vyno įmonės.

„Tai tarsi aukso karštligė“, – tvirtino vyno žinovė iš Pekino, Kembridžo universiteto aklo vyno degustavimo bendruomenės vadovė ir vyno konsultavimo įmonės „Dragon Phoenix“ direktorė Fongyee Walker.

Sulaukė tarptautinio dėmesio

Helano grafystė yra Kinijos vyno pramonės širdis, o šalies vyriausybė mėgsta ją prilyginti Kalifornijoje esančiam Napos slėniui, kuris vadinamas amerikietiško vyno sostine, nes čia gaminamas vienas kokybiškiausių vynų visoje planetoje.

Keliaujant po šią Ningsios provincijos grafystę pakelėje galima pamatyti daugybę ženklų, skelbiančių apie netoliese esančias vyndarių pilis, kurių pavadinimai – kinų ir prancūzų kalbų mišinys.

Yra ne tiktai „Chateau Lanyi“, „Chateau Ge Liqi“ ir „Chateau Zhi Hui Yuan Shi“, bet ir „Domaine Pu Shang“, „Domaine Chenge Chenge“ ir „Domaine Heyu Xinqin Zhong“.

Ningsios regione žiemos labai žvarbios – temperatūra nukrinta iki 25 laipsnių šalčio, dėl to vynmedžiai kasmet užkasami po žeme.

Vėlyvą gegužę pasitelkę ekskavatorius sezoniniai darbuotojai, atvykę iš įvairių Kinijos vietovių, prikelia vynuogynus naujam gyvenimui.

Pažvelgus atgal sunku patikėti kontrastu: Kinija dabar skiria žemės plotus prabangos prekėms gaminti, nors kiek mažiau nei prieš 60 metų šalyje siautė baisiausias badas, kurį kada nors yra patyrę kinai.

Praėjusio amžiaus viduryje Kultūrinės revoliucijos metu Mao Zedongo paskelbta programa „Didysis šuolis pirmyn“ visas Kinijos jėgas sutelkė industrijai plėtoti, dėl to žlugo šalies ekonomika ir pražudė 45 mln. žmonių.

Tačiau ilgainiui šalis keitėsi: dabar Kinijos ekonomika yra antra pagal dydį pasaulyje, o šalyje yra daugiau vynuogynų nei amžiną meilę vynui prisiekusioje Prancūzijoje.

Kinija jaučia didelį troškulį, kurį gali numalšinti tik daug vyno. 2013 metais Kinijos gyventojai išgėrė 1,86 mlrd. butelių raudonojo vyno.

Ši šalis yra didžiausia raudonojo vyno rinka pasaulyje, o kinų vyno pomėgis stiprėja kasmet. Tai rodo ir jų pirkiniai.

Jau daugiau nei šimtą iš 7 tūkst. Prancūzijos Bordo regione esančių vyndarių vilų įsigijo Kinijos verslo magnatai, o vien šiemet „Chateau de Sours“ ir „Chateau Perenne“ nusipirko elektroninės prekybos įmonės „Alibaba“ įkūrėjas Jackas Ma.

Vynas įtiko ne visiems

Tačiau kinai ne tik žvalgosi į vyndarių pilis užsienyje. Jie taip pat pradėjo vynuogėms auginti ir vynui gaminti skirtas pilaites statytis varganoje Ningsios provincijoje.

E.Gao 72-ejų tėvas ir verslo partneris Lin Gao teigė, kad šiame regione yra 207 vyndarių ūkiai, o 1983 metais buvo vos vienas.

Netoli E.Gao priklausančių valdų 2013 metais putojančio vyno ūkį įkūrė pasaulinė prabangos prekių grupė „Moet Hennessy“.

Šios „Domaine Chandon“ pakrikštytos vyno vilos plotas – 6,3 tūkst. kvadratinių metrų.

Vyno žinovė F.Walker tvirtino, kad ilgainiui, išėję atitinkamus mokymus, Kinijos vyndariai galėtų gaminti aukščiausios kokybės vyną.

„Tvirtai tikiu, kad gerą vyną galima gaminti bet kur, jei į tai įdedama pakankamai meilės, energijos ir pastangų, – tvirtino F.Walker. – Nemanau, kad Medoko akmenys arba Mozelio skalūnai Prancūzijoje yra šventi.“

Tačiau, pasak vyno ekspertės, Kinijos komunistų partijos nuomonė, kad Ningsios vynuogynai prilygsta Napos slėniui, tėra tuščios pagyros.

„Tai tas pat, kas meninių gabumų turintį vaiką lyginti su tikru menininku“, – dabartinius Kinijos vyndarių gebėjimus atsargiai vertino F.Walker.

O ir Kinijoje pagamintas vynas sulaukė prieštaringų tarptautinės bendruomenės vertinimų.

Kritikai teigė, kad kai kurios vyno rūšys turėjo „purvinų, prakaituotų kojinių, valymo skysčio ir bjauraus cheminio skonio“ užuominų ar net dvokė „iškepta negyva pele“.

Kitiems vyno žinovams kai kurios Kinijos vyno rūšys pasirodė „visai padorios“ arba „pagamintos išmanant“, nors joms ir pritrūko savitumo.

Ateitis bus šviesi?

Vyno gamintojos E.Gao pagaminti gėrimai sulaukė didesnio pripažinimo nei dauguma Kinijos vyno rūšių.

Nepraėjus nė dešimtmečiui po to, kai E.Gao iš Italijos atsisiuntė aparatą vynuogėms spausti, jai priklausantis vyno ūkis „Silver Heights“ kasmet pagamina per 60 tūkst. vyno butelių.

E.Gao vynas yra parduodamas prabangiuose Pekino ir Šanchajaus restoranuose bei viešbučiuose, o F.Walker jos gaminamą vyną apibūdino kaip „geriausią iš geriausių“ Kinijoje.

Kai kurie kiti vietiniai vyno gamintojai taip pat pelnė nemažai dėmesio: Ningsios provincijoje pagamintas „Merlot“, „Rose“ ir „Syrah“ vynas pernai vykusiuose vyno apdovanojimuose „Decanter Asia“ pelnė net 43 medalius.

Vis dėlto Kinijos vyno industrija turės įveikti kelis rimtus iššūkius, jei norės pasiekti pasaulinį lygį. Šalyje ir visame pasaulyje gyvuoja neigiama išankstinė nuostata prieš Kinijoje pagamintą vyną, Ningsios regione nėra pakankamai vandens, kad išlaikytų augančią vyno industriją, o žemės kaina čia išaugo apie 10 kartų.

„Mūsų žmonės nepasitiki mūsų pačių produktais, – nuogąstavo E.Gao. – Mes perkame unitazus iš Japonijos, pieno miltelius kūdikiams iš Honkongo arba Prancūzijos, o aš pati dantų pastą perku iš Australijos.“

Anot E.Gao, Ningsios provincija galėtų tapti alternatyva Kalifornijai, Bordo ir Pietų Afrikos Respublikos Gerosios Vilties Kyšuliui. Mat ekspertai perspėja, kad klimato kaita gali sunaikinti geriausius vyno gamybos regionus pasaulyje.

„Pas mus saulėta kaip Avinjone. Manau, Ningsios regionas galėtų tapti Naujojo Pasaulio naujuoju pasauliu, – kalbėjo E.Gao. – Mes nieko nepažadame. Mes tiesiog bandome ir tikime.“

„Mano svajonė yra gaminti tokios pat aukštos kokybės vyną kaip Bordo, – entuziastingai aiškino E.Gao vyras Thierry Courtade’as. – Mes beveik tai pasiekėme.“ („The Guardian“, LR)

Kinų rankose – Prancūzijos širdis?

Kinijos vyno karštligė itin pastebima ir Europoje. Turtuoliai ir verslininkai iš Kinijos pastaraisiais metais pradėjo supirkinėti vyndarių pilis Prancūzijoje, kurios pritraukia daugybę turistų.

Nuo 2008 iki 2014 metų kinai vien Bordo regione nupirko 70 vyndarių vilų. Šiuo metu iš 7 tūkst. senovinių vyndarių pilių daugiau nei šimtas priklauso kinams.

Nors dalis prancūzų džiaugiasi kinų investicijomis ir tuo, kad į Kiniją gali eksportuoti daug vyno, likę mano, jog nederėtų užsieniečiams parduoti šalies istorijos.

Burgundijos vyndarių sąjunga pažėrė daug kritikos, kai buvo parduotas XII amžiaus Ževre Šamberteno ūkis, kuris kadaise gamino mėgstamiausią Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparte’o vyną. Burgundijos vyndariai mėgino įsigyti istoriškai svarbų ūkį už 5 mln. eurų, tačiau juos nurungė 8 mln. eurų pasiūlęs kinas.

Kitus vyndarius Kinijos magnatų susidomėjimas vyno ūkiais džiugina, nes Prancūzijoje pradėjo mažėti vyno paklausa, o išlaikyti pilis ir vilas atsieina brangiai. Tačiau kinų įsigyti vyno ūkiai negamina aukščiausios kokybės vyno, o ir ne visi turtuoliai vyndarių pilis naudoja pagal paskirtį: vieni jas paverčia viešbučiais, kiti paprasčiausiai mėgaujasi pastatų ir vynuogynų estetika.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kodėl vyksta protestai Kinijoje?