Pasak jo, Italijoje ir Vokietijoje per daug nuostolingai veikiančių bankų, o Italija turi išspręsti neveiksnių paskolų problemą. Dėl to šalies ministras pirmininkui Matteo Renziui teks daryti nepopuliarius sprendimus, pavyzdžiui, reikalauti bankų susivienijimo, taip išvengiant darbo vietų mažėjimo.
„Būtinas europietiškas sprendimų būdas. Iki šiol buvo tik nacionaliniai sprendimai“, – teigia L.Bini Smaghi.
Trečiadienį „Bloogmerg“ indeksas, į kurį patenka 500 Europos banku akcijos, sumažėjo 2,64 proc., iki 2011 metų lapkričio lygio. Italų „UniCredit“ akcijos krito 3,3 proc., vokiečių „Deutsche Bank“ – 4 proc., šveicarų „Credit Suisse“ – 1,7 proc., birtų „Royal Bank“ ir „Lloyds Banking Group“ – atitinkamai po 6 ir 6,8 procento.
Šiame kontekste gana neblogai atrodo daugiausiai problemų turintis ir per pirmadienį ir antradienį trečdalio savo vertės netekęs italų bankas „Monte Paschi“. Trečiadienį jo akcijos pabrango 6 proc.: Italijos valdžia trims mėnesiams uždraudė jų trumpalaikius pardavimus, o žiniasklaida pranešė, kad valstybė ruošiasi bankui suteikti pagalbą.
„Monte Paschi“ – seniausias bankas pasaulyje ir trečiasis pagal aktyvų skaičių Italijoje. Pirmadienį paaiškėjo, kad ECB pareikalavo iš banko sumažinti neveiksnių paskolų skaičių, kurios sudaro trečdalį viso portfelio.
Italijos bankai savo balansuose turi 360 mlrd. eurų blogų kreditų, kas viršija 20 proc. šalies BVP. Bankų gelbėjimo fondas „Atlante“ turi mažiau nei 5 mlrd. eurų. Indėlininkai jau atsiima pinigus iš silpnų bankų ir pereina į stipriuosius.
Be to, 45 proc. bankų obligacijų priklauso investuotojams iš mažmeninės prekybos, o ES taisyklės reikalauja, kad dalis bankų gavusių paramą iš biudžeto, nuostolių būtų iš dalies padengti obligacijų turėtojų sąskaita.
Spalį Italijoje įvyks referendumas dėl konstitucinių reformų, kurias analitikai vadina galimai stambiausia politine rizika Europoje už Didžiosios Britanijos ribų. M.Renziui teks ieškoti „Monte Paschi“ gelbėjimo būdų, kurie tenkintų ne tik ES, bet ir italus.
Apie problemas Italijos bankuose buvo žinoma, bet jos nublanko prieš britų referendumą dėl išstojimo iš ES. ES leido Italijai iki metų pabaigos bankams suteikti 150 mlrd. eurų likvidumo, bet dėl kapitalo injekcijų dar reikės susitarti.
Konvertuojamos „Deutsche Bank“ obligacijos, kurių turėtojai rizikuoja patirti nuostolius dėl problemų banke, atpigo 77 procentais. Praėjusią savaitę TVF šį banką pavadino labiausiai rizikingu pasaulyje, o jo padalinys JAV neišlaikė streso testų.
„Deutsche“ akcijų vertė nuo metų pradžios sumažėjo dvigubai.
Parengė Kristina Rancaitė
