Dalijimosi ekonomika leidžia užsidirbti visiems – nuomojant būtą ar mašiną, skolinant pinigus ar vežiojant žmones. Apie savo patirtis tradicinio verslo ir dalijimosi ekonomikos atstovai diskutavo pentadienį prasidėjusiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime.
Patogu visiems
Dalijimosi ekonomikos pradininkai Lietuvoje teigia, kad iš jos išlošia visi. Tarpusavio skolinimo platformos „Savy.lt“ vadovas Vytautas Zabulis teigė, kad kartu su šia platforma atsirado puiki alternatyva greitiesiems kreditams ar kredito unijoms.
„Dabar žmonės gali žymiai lengviau gauti paskolą vienai ar kitai savo veiklai, o žmonės, kurie turi pinigų, gali juos „įdarbinti“ ir taip papildomai užsidirbti“, – kalbėjo V.Zabulis.
Panašiai kalbėjo ir „Uber“ vadovas Lietuvoje Vytautas Čeriauskas: „Uber“ leidžia spręsti problemas dėl spūsčių miestuose, leidžia vairuotojams užsidirbti, o keleiviams – greitai ir patogiai susisiekti su tomis vietomis, kurias sunku pasiekti viešuoju transportu.“
Butų ir kambarių nuomos platformos, tokia kaip „AirBNB“ leidžia ne tik susirasti vietą nakvynei, bet ir patirti daugiau įspūdžių.
„Dabar populiaru keliaujant pasijusti kaip vietiniui. O apsistojant pas vietos gyventojus galima sužinoti tai, ko jokiuose kelionių giduose tikrai nerasi“, – pasakojo „AirBNB“ atstovas Lietuvoje Tomas Grižas.
Jo teigimu, jei anksčiau šią paslaugą dažniausiai žmonės rinkosi norėdami sutaupyti, tai dabar tai nebėra svarbiausias dalykas – nuoma pas vietinius vilioja papildomais įspūdžiais.
Pasigenda reguliavimo
„Kol kas dėl apartamentų nuomos grėsmės nematome, nes Vilnius tikrai nesiskundžia turistais. Vieną kartą net mūsų viešbučiui teko pasinaudoti „AirBNB“ paslaugomis, kai pritrūkome laisvų kambarių“, – pasakojo viešbučio „Comfort Hotel“ direktorė Rūta Pulkauninkaitė-Macikė.
Vis dėlto, tradicinio verslo atstovų neramina nelygios verslo sąlygos. „Mes mokame mokesčius, sukurime daugybę darbo vietų, o kokią pridėtinę vertę teikia dalinimosi ekonomikos paltformos?“, – klausė R.Pulkauninkaitė-Macikė.
Jos nuomone, situacija nėra sąžininga – iš viešbučių mokamų mokesčių toliau skatinamas Lietuvos turizmas, bet nereglamentuojama apartamentų nuomos sistema gali pakenkti visam šalies įvaizdžiui.
„Amber Vilnius“ vadovas Tomas Peleckas taip pat pripažino, kad tradicinis taksi verslas susiduria su kur kas daugiau ribojimų, nei „Uber“ ar kitos pavežėjimo paslaugas teikiančios įmonės.
„Nereglamentavimas įneša skirtumų konkurencijoje. Mes turime turėti licenzijas, kas metus ar pusmetį praeiti techninę apžiūrą, deklaruoti, kad vykdome taksi veiklą ir brangiai mokėti už draudimą“, – skirtumus vardino jis.
Lengvinti vieniems, ar sunkinti kitiems?
Tiek tradicinio, tiek dalijimosi verslo atstovai pripažino, kad su teisiniu reglamentavimu kyla problemų – ar reikėtų griežtai reglamentuoti dalijimosi ekonomikos verslus, ar lengvinti sąlygas tradiciniam verslui?
R.Pulkauninkaitė-Macikė teigė, kad apartamentai, kuriuos nuomoja žmonės, turėtų būti apžiūrimi, juose turėtų būti laikomasi saugumo ir higienos reikalavimų. „Nesakome, kad visur turėtų kabėti išrašai iš veterinarinių tarnybų ar gesintuvai, bet yra tokie elementarūs dalykai, kaip, pavyzdžiui, tvarkinga dujų sistema, kuri tikrai yra labai svarbi.“
Vis dėlto, paklausta, ar ji nenorėtų, kad būtų palengvintos sąlygos viešbučiams, „Comfort Hotel“ direktorė sudvejojo: „Na, manau teisingiausia būtų siekti aukso viduriuko.“
T.Pelecko nuomone, pavežėjimo platformoms neturėtų būti taikomi tokie pat reikalavimai kaip tradiciniam verslui, bet kažkokio kompromiso vis tiek reikėtų ieškoti.
„Pavyzdžiui taksometrai tikrai yra atgyvenęs dalykas. Nemanau, kad dabar tradiciniam taksi jie dar yra reikalingi. Bet yra ir tokių dalykų, kurie būtini – tam tikras licenzijavimas, registras, taisyklės. Kokybės negali vertinti pati kompanija, kaip yra „Uber“ atveju: tai turėtų daryti kažkokia valstybinė institucija“, – kalbėjo jis.
Valstybė iniciatyvos nesiima
Ir nors tiek „Uber“, tiek Vilniaus valdžia dažnai giriasi puikiu bendradarbiavimu, taip sekasi ne visiems dalijimosi ekonomikos verslams.
„Savy.lt“ vadova Vytautas Zabulis dalijosi savo patirtimi: „Kai tik pradėjome verslą, parašėme Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir pasakėme, kad norime už investuotojus mokėti mokesčius. Jokio bendradarbiavimo pasiūlymo nesulaukėme.“
Negana to, kai kurie VMI darbuotojai iš viso nežino, kas yra dalijimosi ekonomika. „Vienas mūsų investuotojas norėjo sumokėti 15 proc. pajamų mokesčio, tai konsultantas nežinojo, kaip reiktų tai įteisinti ir valstybė tiesiog prarado mokesčius, kuriuos galėjo gauti“, – prisiminė jis.
„Uber“ vadovas Lietuvoje Vytautas Černiauskas pasakojo, kad su reglamentavimu nėra taip lengva, nes pirmiausia atsiranda dalijimosi ekonomikos iniciatyvos, o tik paskui teisinis reglamentavimas.
„Dar gerai, kad pas mus įstatymai yra gan nauji, bet kitose šalyse įstatymų bazė yra 50-60 metų senumo ir natūralu, kad ten dabarties realijos privalo būti įtrauktos, jei ateina naujos ekonomikos formos – jos turi būti kažkaip protingai reguliuojamos“, – kalbėjo jis.
