Piterboras: „Brexit“, lietuviai ir paskutinis angliškas baras

Anglijos vėliava, smiginis ir lentelė, pagerbianti per Antrąjį pasaulinį karą žuvusius britų kareivius, puikuojasi ant baro „Ranka ir širdis“ sienų – paskutinio likusio labiausiai multikultūrinėse Piterboro apylinkėse, praneša „The Big Story“.

„Aš norėjau atgauti savo šalį. Norėjau būti anglas, britas. Tikiuosi, kad viskas grįš į senas vėžes“, – sakė 67 metų Bruce'as Johnsonas, balsavęs už „Brexit“.<br>AFP/ „Scanpix“ nuotr.
„Aš norėjau atgauti savo šalį. Norėjau būti anglas, britas. Tikiuosi, kad viskas grįš į senas vėžes“, – sakė 67 metų Bruce'as Johnsonas, balsavęs už „Brexit“.<br>AFP/ „Scanpix“ nuotr.
„Aš norėjau atgauti savo šalį. Norėjau būti anglas, britas. Tikiuosi, kad viskas grįš į senas vėžes“, – sakė 67 metų Bruce'as Johnsonas, balsavęs už „Brexit“.<br>AFP/ „Scanpix“ nuotr.
„Aš norėjau atgauti savo šalį. Norėjau būti anglas, britas. Tikiuosi, kad viskas grįš į senas vėžes“, – sakė 67 metų Bruce'as Johnsonas, balsavęs už „Brexit“.<br>AFP/ „Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 9, 2016, 5:00 PM, atnaujinta May 19, 2017, 9:28 AM

Bramas Brammeris, šio baro savininkas, atsimena kiekvieną barą, kuris jau užvėrė duris šiame rajone. Vienas jų tapo lenkišku prekybos centru, antras – azijietiško maisto krautuve, trečias  – vaikų darželiu, dar vienas lenkiška parduotuve, svečių namais...

„Anglai išvyksta ir šis rajonas tampa getu. Visuomenės infrastruktūra sugriauta“, – liūdnai konstatavo barmenas.

Kova su imigrantais

Daugumai žmonių, kurie balsavo už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), ši B.Brammerio istorija primena siaubo filmą. Jie bijo, kad tai pasikartos ir kituose miestuose: gatvės užtvindytos svetimų kalbų, religijų ir kultūrų, dalis Britanijos prarandama su kiekvienu baru, kuris uždaromas tam, kad taptų kebabų kiosku ar užsieniečių maisto krautuve.

Žinoma, niekas nežino, ar pasitraukimas iš Bendrijos leis pasiekti pokyčių, bet jie bent jau parodė savo poziciją politikams, dažnai ignoruojanties migracijos problemas.

„Aš norėjau atgauti savo šalį. Norėjau būti anglas, britas. Tikiuosi, kad viskas grįš į senas vėžes“, – sakė 67 metų Bruce'as Johnsonas, balsavęs už „Brexit“.

Vos valanda kelio nuo Londono įsikūręs Piterboras patyrė staigių demografinių pokyčių, kai čia įsikraustė 30 tūkst. imigrantų. Gyventojų skaičius padidėjo nuo 156 tūkst. iki 194 tūkst.

Mieste nuo seno netrūko migrantų iš Pakistano, Karibų regiono ir Italijos tautinių mažumų, prie jų prisidėjo atvykėliai iš Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Rumunijos ir Bulgarijos. Tai paskatino vietinius balsuoti už pasitraukimą iš ES – tam pritarė 61 proc. vietos anglų.

Užtvindytas miestas

Kai kurie vietiniai kaltina migrantus atimant jų darbus ar gyvenant iš pašalpų, kurioms pinigai skiriami iš Jungtinės Karalystės biudžeto. Nepaisant to, net politikai, pasisakantys už Britanijos išstojimą iš ES pripažino, kad šie skaičiai išpūsti – socialinėmis pašalpomis manipuliuoja ne tik imigrantai, bet ir vietos gyventojai.

Dauguma migrantų iš Rytų Europos dirba ir dirba sunkiai – mažai apmokamuose darbuose, kurių anglai patys dirbti nenori.

„Nėra taip, kad mes nenorėtume šių žmonių čia, tiesiog mes negalime jų visų sutalpinti, tai yra našta vietos resursams ir mums trūksta integracijos“, – teigė Jay Beecheris.

2011 m. duomenimis, Piterbore gyveno 6666 lenkai ir 3712 lietuvių, tačiau tikrieji skaičiai turėtų būti kur kas didesni. Mokyklos perpildytos, o jose –  daugybė imigrantų: tūkstančiui vaikų gimtoji kalba yra lenkų, 721 – lietuvių, 533 – portugalų, 286 – slovakų.

Rytų Europos įtaka stipriai jaučiama Milfilde, kur kai kurie prekybos centrai užgrūsti lenkiškomis dešromis, alumi ir degtine, net lenkišku mineraliniu vandeniu ir tualetiniu popieriumi. Šiukšlini šaligatviai, namai su apžėlusiais kiemais ir girtuokliai rodo šios vietos nuosmukį, tačiau gelbėja šalia įsikūrusios prabangios kavinės ir sulčių barai.

Rasizmą atnešė rytų europiečiai?

Arabiško restorano kieme mašinų pardavėjas iš Egipto Mahmoudas el-Doddogas sako, kad Didžioji Britanija pasielgė teisingai nusprendusi palikti ES, kad sustabdytų į šalį plūstančius rytų europiečius. Jis teigia, kad rasizmą, su kuriuo jam tenka susidurti, į šalį atnešė rytų europiečiai, o ne britai.

Tiesa, imigrantai skundžiasi ir rasizmo suaktyvėjimu po referendumo. Kavinėje dirbanti Lina Vorobjova iš Lietuvos sako, kad britai po referendumo pasikeitė: „Vienas priėjo ir paklausė: „Kada tu keliausi namo?“

Po kelių dienų apie 100 lietuvių miesto centre šventė Lietuvos valstybės dieną. Jie mojavo Lietuvos vėliavomis ir dainavo himną be jokių incidentų.

10 metų Piterbore gyvenantis Viktoras Savičius pasakojo, kad čia žmonės užsieniečiams kur kas tolerantiškesni nei Lietuvoje. Tiesa, jis prisimena, kaip atvykus į šį miestą ant kiekvieno gatvės kampo būdavo girdėti šūksniai, raginantys emigrantus dirbti. Šiandien požiūris į užsieniečius pasikeitė ir V.Savičius teigia suprantantis, kodėl: „Mūsų čia tiesiog per daug.“

Anglai nebežino, kaip gyventi

Baro „Ranka ir širdis“ barmenas sakė suprantantis, kad kai kurie migrantai yra geri, darbštūs žmonės. Bet jie nesistengia integruotis. Rytų europiečiai į barą neužsuka, nes geria namie, o arabai iš viso nevartoja alkoholio.

„Tai ne rasizmas, tai tiesiog sveikas protas“, – teigė jis. Tai nugirdęs vienas baro lankytojas akivaizdžiai susinervino.

„Kodėl negalime dirbti kartu? Ši šalis šimtmečius kolonizavo kitas valstybes. Tai kas negerai dėl žmonių, iš tų valstybių atvykstančių čia?“ – paklausė jis.

Vyras pakilo ir ruošėsi išeiti, tačiau barmenas, pribėgęs prie jo, paspaudė ranką – jie sutiko, kad kiekvienas gali turėti savo nuomonę.

Nuotaika bare subjuro. „Aš neuždirbu pakankamai ir dažnai galvoju, ar man iš viso apsimoka turėti šį barą? Tačiau tai ne tik baras, tai mano namai“, – liūdnai prašneko barmenas.

Tuo metu lauke į gretimą pastatą kraustėsi šeima iš Lenkijos.

Parengė Gintarė Valentinaitienė

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.