ES jokiais būdais neturi bausti britų rinkėjų dėl referendumo rezultatų, rašė finansininkas.
„ES vadovybei reikia atkreipti dėmesį į tai, kad britai rimtai susirūpinę dėl sąjungos politinės struktūros trūkumų“, – sakė jis.
Vietoj to, kad „Brexit“ vertinti kaip skyrybas, į jas reikėtų žiūrėti kaip į galimybę iš naujo sukurti ES.
G.Sorosas mano, kad Europos politikai turi imtis keturių išskirtinių priemonių ES gelbėjimui.
Pirmiausiai, būtina aiškiai apibrėžti narystę ES ir euro zonoje.
„Šalys, kurioms pavyko nepakliūti į euro zoną, neturi jausti diskriminacijos“, – mano investuotojas.
Taip pat verta pilnu pajėgumu išnaudoti nepaliestus ES kredito išteklius.
Trečioji priemonė – ES turi didinti gynybos pajėgumus, kad apsisaugotų nuo išorės priešų, kurie gali pasinaudoti dabar matomu sąjungos susilpnėjimu.
„Didžiausias Europos Sąjungos turtas – Ukraina, kurios piliečiai gali mirti dėl savo šalies. Gindami save, jie taip pat gina ir ES. Tai retenybė šiandienos Europoje“, – sako G.Sorosas ir pabrėžia, kad net Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) teikia daugiau paramos Ukrainai nei ES.
Taip pat ES turi peržiūrėti pabėgėlių krizės sprendimo būdus. Jo manymu, jeigu ES pasiseks sprendžiant šiuos klausimus, ji taps sąjunga, kurioje žmonės norės likti.
Po Didžiosios Britanijos referendumo, G.Sorosas ES subyrėjimą pavadino neišvengiamu. Jis sakė, kad įtampa tarp narių pasiekė lūžio tašką dėl pabėgėlių, o taip pat dėl kai kurių šalių skolų kitoms.
Parengė Kristina Rancaitė