Vedybų sutarties tikslas – šeimos finansų planavimas

Lietuvoje vedybų sutartys populiarėja lėtai: reta santuoką planuojanti ar susituokusi pora galvoja apie tai, kaip paskirstyti savo turtines teises gyvenant šeimoje, taip pat tuo atveju, jei santuoka iširtų.

Vedybų sutartis – tarsi šeimos finansinė strategija, kuri padeda išlaikyti stabilumą net keičiantis šeimos gyvenimo aplinkybėms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vedybų sutartis – tarsi šeimos finansinė strategija, kuri padeda išlaikyti stabilumą net keičiantis šeimos gyvenimo aplinkybėms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 23, 2016, 9:12 AM, atnaujinta May 18, 2017, 1:20 AM

Tačiau suprantančių, kad vedybų sutartis – ne išskaičiavimas ar bloga lemiantis ženklas, o būdas išvengti galimų nemalonumų, kasmet daugėja.

„Nors vedybų sutartis kartais asocijuojasi su skyrybomis, dažnai žmonės vedybų susitarimus pasirašo ne tiek dėl finansinio apsidraudimo skyrybų atveju, kiek dėl efektyvaus ekonominio planavimo santuokos metu, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis. – Pavyzdžiui, Lietuvos teismai susiduria su atvejais, kai vedybų sutartis apsaugo žmogų nuo sutuoktinio skolų. Tačiau būna ir atvirkščiai – be sutarties visos skolos tampa bendros.“

Aptaria, kaip tvarkys pinigus

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2015 m. mūsų šalies Vedybų sutarčių registre buvo įregistruotos 1282 vedybų sutartys ir 6558 turto padalijimo faktai, o per pirmąjį šių metų pusmetį – 599 vedybų sutartys ir 3043 turto padalijimo faktai.

„Vedybų sutarties sudarymo tikslas – sutuoktiniams ar būsimiems sutuoktiniams susitarti, kaip jie nustato tarpusavio turtines teises ir pareigas sudarius santuoką, taip pat santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium atveju, t.y. vedybų sutartis skirta sutuoktinių tarpusavio turtiniams santykiams reglamentuoti. Vedybų sutartyje jie gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą“, – aiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė.

Apsaugojo nuo antstolių

Vedybų sutartis – tarsi šeimos finansinė strategija, kuri padeda išlaikyti stabilumą net keičiantis šeimos gyvenimo aplinkybėms.

S.Zubavičiūtė-Montvilienė dalijasi gerąja praktika ir pamini Kauno apygardos teismo civilinėje byloje pasitaikiusį atvejį, kai iš skolininko buvo priteista 1351 euro suma. „Antstolė patvarkymu dėl informacijos apie turtą pateikimo skolininko sutuoktinei nurodė atvykti pas antstolę ir pateikti informaciją apie turimą turtą, areštavo jos lėšas, esančias sąskaitose bankuose. Skolininko sutuoktinė antstolei pateikė viešame registre įregistruotą jos ir sutuoktinio sudarytą vedybų sutartį, pagal kurią tiek pajamos, tiek turtas yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Antstolė, gavusi šią informaciją, priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjos neįpareigojo pateikti informacijos apie turimą turtą, panaikino taikytą areštą pareiškėjos sąskaitoms bankuose, nutraukė visus vykdymo veiksmus dėl pareiškėjos vykdomojoje byloje“, – pasakoja teisėja.

Vedybų sutarties nebuvimas kai kuriais atvejais sukelia ir priešingų pasekmių. Pašnekovė pažymi, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai sutuoktiniai, daugybę metų nebetvarkantys bendro ūkio, tačiau formaliai nenutraukę santuokos, privalo atsakyti už santuokoje atsiradusias prievoles. „Pavyzdžiui, vienoje nutartyje yra konstatuota, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog skolininko sutuoktinė beveik 10 tūkstančių eurų skolą padengė iš savo asmeninių lėšų, teisėjų kolegijai kartu pažymint, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

Tai reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o bylos medžiaga patvirtina, jog sutuoktiniai nėra išsiskyrę, jų turto dalys nėra išskirtos, jie nėra sudarę vedybų sutarties“, – aiškina S.Zubavičiūtė-Montvilienė.

Vedybų sutarčių registras

S.Zubavičiūtė-Montvilienė primena, kad įstatymas nurodo privalomą vedybų sutarties notarinę formą. Be to, numato ir privalomą sutarties bei jos pakeitimo registravimą specialiame viešame Vedybų sutarčių registre. Šiuo registravimu siekiama apsaugoti trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, sutuoktinių kreditorių, interesus.

Anot teisėjos, būtent kreditoriai teismuose ir inicijuoja vedybų (dažniausiai povedybinių) sutarčių ar tam tikrų jų sąlygų nuginčijimą, laikydami, kad jomis yra pažeidžiami kreditoriaus interesai. „Tačiau tokie ginčai teismuose tikrai nėra dažni. Itin retais atvejais vedybų sutartį ginčija vienas iš tokią sutartį pasirašiusių sutuoktinių, – teigia S.Zubavičiūtė-Montvilienė. – Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai sutuoktiniai sudaro povedybinę sutartį, kuria pasidalija santuokoje įgytą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą tuo metu, kai vieno iš sutuoktinių skolos išieškojimas jau yra nukreiptas į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę reikalauti vedybų sutartį pripažinti negaliojančia dėl fiktyvumo, taip pat gali ginčyti pareikšdami Pauliano ieškinį.“

Daugiau informacijos www.registrucentras.lt

Parengta bendradarbiaujant su VĮ Registrų centru

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.